Istorinės ištakos
Kavalerijos viršininkui brigados generolui Tallat Kelpšai įsakius, naujai kuriamo kavalerijos pulko vadas gen. št. mjr. Antanas Rėklaitis su paskirtu pulkui ūkio viršininku ir ūkio būrio vadu 1935m. liepos 29d. atvyko į pulko stovėjimo vietą apžiūrėti trobesius ir juos suskirstyti daliniams, taip pat sudaryti sąmatą remontui, nes sename Tauragės dvare visi trobesiai buvo apleisti ir būtinai buvo reikalingas remontas. Vietoje buvo sudaryta komisija, kuri apžiūrėjusi trobesius ir parengusi remonto sąmatą, grįžo į Kauną išgauti reikalingus avansus ir gauti žmonių bei priemonių numatytam darbo planui vykdyti.
Iš gautų žmonių ir arklių buvo sudarytas ūkio būrys, kuris skubiai ruošė būstines atvykstantiems daliniams. 1935m. rugpjūčio 15d. išleistame pirmame pulkui įsakyme skelbiama apie pulko kūrimosi pradžią ir perkeltus į pulką karininkus. Ši diena yra laikoma pulko įsikūrimo diena.
Vėliau gavus papildymą ir atvykus naujokams, suformuoti kiti pulko daliniai. Beveik metus pulkas vadinosi 3-ju kavalerijos pulku. 1936m. birželio 4d. kariuomenės įsakymu Nr. 38 buvo pavadintas 3-ju dragūnų Geležinio Vilko pulku.
1937 metai: dragūnai Tauragės dvare ir prie Šv. Kalėdų stalo.
1937 m. rugpjūčio 15 d. pulkui, minint savo atgaivinto gyvenimo dviejų metų sukaktį, buvo iškilmingai įteikta Geležinio Vilko vėliava, kaip pulko vienybės ir garbės ženklas, teikiantis dragūnams drąsos, vienybės, narsumo ir garbės. Po šia vėliava ne vienas dragūnas, gindamas Lietuvos laisvę, iškėlė lietuvio raitininko ginklo garbę ir karžygio vardą. Respublikos prezidentui Antanui Smetonai pulkui įteikus kovinį „štandartą” jis tapo koviniu daliniu.
To laiko kavalerijos pulke buvo 55 karininkų etatai, 1330 kareivių bei puskarininkių, 1277 žirgai ir arkliai. Pulką sudarė 4 kardų eskadronai (eskadrone buvo 4 kardų būriai), kulkosvaidžių eskadronas, kitos pagalbinės tarnybos (technikos eskadronas, ryšių būrys, telefonų būrys ir tt.). Dragūnai buvo ginkluoti šautuvais V.z.24 ir 24L., rusiškais dragūnų kardais, turėjo lengvuosius ZB Brno 26 kulkosvaidžius ir sunkiuosius „Maxim 09”. Iš sunkiųjų ginklų paminėtini: 20mm automatiniai pabūklai „Oerlikon”, 7,62mm parankos. Pulkas turėjo du šarvuotus automobilius Landsverk 182 (nr.9, Nr.10). Uniforma buvo kaip kavalerijos slepiamos spalvos (tik kepurė geltona).
1939 m. pulkas dalyvavo žygyje vaduojant Lietuvos sostinę Vilnių.
Per trumpą gyvavimo laikotarpį pulkas pasiekė gerų rezultatų ne tik kovinės parengties srityje, bet ir sporte. Dragūnai buvo stiprūs šauliai ir jojikai. 1938 m. jie laimėjo Respublikos prezidento pereinamąją dovaną kavalerijos pulkams, o pulko karininkai laimėjo kavalerijos viršininko pereinamąją dovaną už šaudymą iš pistoletų.Atgaivinto pulko vadais buvo: generalinio štabo pulkininkas A. Rėklaitis, generalinio štabo pulkininkas P. Žilys.
Sovietams okupavus Lietuvą, buvo sunaikinta ir Lietuvos kariuomenė. 1940m. rugsėjo mėnesį pradėtas pulko likvidavimas užbaigtas spalio 7d.
Atgimus Lietuvai ir jos kariuomenei, 1992 m. birželio 6 d. Lauko kariuomenės brigadai suteiktas „Geležinio Vilko” vardas. Brigada toliau tęsia Lietuvos dragūnų istoriją ir tradicijas.
Lietuvos respublikos Krašto apsaugos ministro 1993 m. rugsėjo 22d. įsakymu Nr. 881 „Dėl trečiojo dragūnų „Geležinis Vilkas” pulko vardo perėmimo”, Lauko kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas” Tauragės motodesantiniam batalionui buvo perduotas 3-ojo dragūnų „Geležinis Vilkas” pulko vardas, tradicijos ir simbolika, naudojant tai kartu su brigados „Geležinis Vilkas” ženklais.
2000 m. vasario 22 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 171 batalionas buvo pervardintas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotąjį pėstininkų batalioną bei tapo 5-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Kęstučio pulko tradicijų tęsėju.
Penktojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko istorijos pradžia skiriasi nuo kitų pėstininkų pulkų istorinių ištakų. Pulko užuomazga – Atskirasis batalionas, pradėtas formuoti kaip išvaduotos Lietuvos būsimos sostinės Vilniaus karo komendantūros dalinys, 1919 m. birželio mėn. buvo pavadintas Vilniaus batalionu. Pirmosiomis bataliono kūrimo dienomis jame buvo telkiami vadinamieji Vilniaus savanoriai, t. y. kariai, įstoję į Lietuvos kariuomenę Vilniuje ir atvykę iš jo apylinkių. Kovų dėl nepriklausomybės metu Vilniaus batalionas išaugo į Penktąjį pėstininkų pulką.
Penktasis pėstininkų pulkas buvo pradėtas kurti 1919 m. kovo 2 d., kai Kauno komendantūros komendanto padėjėjas karininkas Kazys Škirpa gavo krašto apsaugos ministro įsakymą Nr. 41 formuoti Atskirąjį batalioną ir šiuo įsakymu buvo paskirtas laikinuoju jo vadu. Iš pradžių batalionui buvo skirti 3 Kauno komendantūros daliniai – 5-oji ir 6-oji pėstininkų kuopos ir 2-asis husaru eskadronas. Iš viso iš Kauno miesto komendantūros į naująjį batalioną buvo perkelta 214 kareivių, taip pat paskirti 8 karininkai: Bronius Vasiliauskas, Chaimas Elpernas, Stasys Šileika, Aleksandras Markūnas, Albertas Šileris, Juozas Kubilius, Mečislovas Reikala ir Sergis Menšikovas (dokumente – Sergis Menčikov). Šis karininkų branduolys ir pradėjo kurti batalioną. Taigi, 1919 m. kovo 2 d. yra oficiali bataliono įsteigimo diena.
Lietuvos kariuomenės 5 pėstininkų DLK Kęstučio pulko vadas kpt. Kazys Škirpa ant žirgo. 1920 m.
Atskirojo (Vilniaus) bataliono / 5-ojo pulko DLK Kęstučio vadai:
1919 m. – karininkas Kazys Škirpa;
1920 m. – kapitonas Antanas Zubrys;
1920 m. – pulkininkas leitenantas Mykolas Velykis;
1921 m. – pulkininkas leitenantas Pranas Kaunas;
1922 m. – pulkininkas Juozas Vidugiris;
1925 – 1927 m. – Generalinio štabo pulkininkas Stasys Pundzevičius;
1933 m. – Generalinio štabo pulkininkas Stasys Raštikis;
1936 – 1940 m. – Generalinio štabo pulkininkas Albinas Čepas;
1940 m. – pulkininkas leitenantas Juozas Listopadskis.
Faktiškai Atskirasis (Vilniaus) batalionas, vėliau – Penktasis pėstininkų pulkas dalyvavo kovose su:
- raudonarmiečiais nuo 1919 m. balandžio 2 d. iki balandžio 19 d.,
- lenkais nuo 1919 m. balandžio 27 d. iki rugpjūčio 2 d.,
- raudonarmiečiais nuo 1919 m. rugpjūčio 2 d. iki rugsėjo 21 d.,
- bermontininkais nuo 1919 m. spalio 11 d. iki gruodžio 15 d.,
- lenkais nuo 1919 m. rugsėjo 21 d. iki spalio 10 d.,
- lenkais nuo 1920 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. ir nuo 1920 m. spalio 20 d. iki gruodžio 1 d.
- 1923 m. sausio mėn. pulko kariai aktyviai dalyvavo rengiant Klaipėdos sukilimą ir dalyvavo jame.
Kovose žuvo 1 pulko karininkas ir 53 kareiviai. Už pasižymėjimą Vyčio Kryžiumi buvo apdovanoti 14 karininkų ir 45 kareiviai.
Pulkas kaip karinis vienetas buvo likviduotas 1940 m. spalio 27 d. 1940 m. gruodžio 31 d. Trakuose einantis pulko likvidacinės komisijos pirmininko pareigas raštvedys-buhalteris K. Barzdukas pasirašė „5-to pulko likvidacijos darbų aktą Nr. 2“, kuris skelbė, kad „1940 m. gruodžio mėn. 31 dieną 24
valandą 5-to pėstininkų pulko likvidacijos darbai baigti“.
Lietuvos kariuomenės 5 pėstininkų DLK Kęstučio pulko kareiviai ir karininkai. Kaunas, apie 1924 – 1934 m.
