Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija
Prieš 250 metų, 1775 m. vykdant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės kariuomenės reformą buvo suformuotos dvi divizijos, kurių kiekvienoje po dvi brigadas – viena pėstininkų, kita kavalerijos. Divizijos buvo sunumeruotos, atitinkamai pavadintos I-ja bei II-ja. Jos veikė ir gynė valstybingumą iki 1795 metu.
1918 m. atkūrus valstybingumą, atgimė ir Lietuvos kariuomenė, kurią sudarė pulkai, 1919 m. sujungti į brigadas. 1920 m. vienos iš brigados pagrindu vėl suformuota Pirmoji divizija, kuri buvo svarbus Nepriklausomybės kovų dalyvis.
1939 m. prasidėjus antrajam pasauliniam karui, Pirmoji divizija buvo mobilizuota ginti Lietuvos sienas ir užtikrinti Vilniaus bei kitų teritorijų saugumą. 1940 m. po Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos Pirmosios divizijos kariai stojo į kovą už Lietuvą partizanų gretose.
1990 metais atkūrus Lietuvos kariuomenę, kaip ir Nepriklausomybės kovų metu, pirmiausiai buvo suformuota pirmoji brigada – „Geležinis Vilkas“, vėliau ir antroji brigada „Žemaitija“. Kintant saugumo aplinkai regione 2025 metais žengiamas sekantis žingsnis – atkuriama Lietuvos kariuomenės I-oji divizija.
Pirmoji divizija atkuriama ir toliau formuojama jau egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir rezervinės brigados „Aukštaitija“ pagrindu bei juos remiančių vienetų, priskiriamų iš karinių oro pajėgų, karo policijos, logistikos valdybos vienetų.
Divizija netolimoje ateityje taps nacionaliniu struktūriniu elementu bendroje NATO karinių pajėgų hierarchijoje. Tęsiant jos sėkmingą vystymą, divizijos struktūrą sudarys sunkioji, vidutinė, lengvoji brigados, artilerijos ir inžinerijos pulkai, oro gynybos batalionas, logistinio aprūpinimo ir transportavimo batalionai, medicininės paramos batalionas, karinės žvalgybos batalionas, karo policijos batalionas, ryšių ir štabo kuopos.
