Lt En
logo
lt
en

Metraštis

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono atkūrimas ir plėtojimas

Atskirasis komendantinis batalionas

1991 m., paskelbus nepriklausomybę, Lietuva pradėjo kurti ginkluotąsias pajėgas. Atsirado poreikis saugoti svarbius valstybinius objektus, todėl 1992 m. vasario 3 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu buvo suformuotas Svarbių Lietuvos Respublikos objektų atskiras apsaugos batalionas, kuris įtrauktas į Lauko kariuomenės brigados sudėtį. 1993 m. sausio 22 d. batalionas buvo likviduotas.

Komendantinio bataliono kariai 1992

Svarbių objektų atskiro apsaugos bataliono 2 materialinių resursų apsaugos kuopos kariai, 1992 m.


Siekiant užtikrinti Krašto apsaugos ministerijos ir kitų objektų apsaugą, 1993 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 „Dėl atskiro komendantinio bataliono suformavimo“ Lauko kariuomenės brigados sudėtyje buvo suformuotas Atskiras komendantinis batalionas. Batalionui paskirta dislokacijos vieta - Vilnius, Aukštieji Paneriai. Bataliono vadas - mjr. R. Pika. Tais pačiais metais, rudenį, Atskiras komendantinis batalionas persikėlė į kareivines Visoriuose. Suformuota struktūra: štabas, dvi motorizuotosios kuopos, Štabo ir aprūpinimo kuopa, Ryšių kuopa.
Štabo ir aprūpinimo kuopos paskirtis buvo paremti bataliono vadą valdymo, apmokymo bei kovinės parengties palaikymo srityje, taip pat sprendžiant aprūpinimo užduotis. Ryšių kuopa atliko pagrindinį vaidmenį, užtikrinant kovinį valdymą ginkluotose pajėgose, skleidžiant komunikacijų tinklą kovinių operacijų rajone. Šiai užduočiai vykdyti kuopa naudojo laidinio, radijo ir kompiuterinio ryšio techniką. I ir II motorizuotosios kuopos buvo rengiamos kovoti pėsčiomis raižytose vietovės, miškų sąlygomis, taip pat gyvenvietėse. Jų paskirtis - ginti svarbius vietovės rajonus, taip pat svarbius karinius įrenginius (vadavietes) bei kitus objektus. Kuopos aprūpintos ratine technika. Kuopų kariai mokomi naudotis šaulių ginklais: automatiniais šautuvais, kulkosvaidžiais, prieštankiniais ginklais. Bataliono vadu paskirtas mjr. Rimantas Pika. Batalionui vadovavo iki 1996 m.

Komendantinio bataliono logo
Atskiro komendantinio bataliono tarnybos ženklas, patvirtintas 1995 m.

 

Gedimino štabo batalionas

GŠB vardo susteikimo aktas

Gedimino vardo suteikimo aktas

1997 m. lapkričio 6 d. buvę prieškario 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko kariai ir jau išėjusių į Anapilį šio pulko karių šeimų nariai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą prašydami, kad kuriam nors dabartinės Lietuvos kariuomenės daliniui, dislokuotam Vilniuje, būtų suteiktas garbingas DLK Gedimino vardas ir šis dalinys perimtų 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko tradicijas, gerbtų šio pulko praeitį. Šio laiško iniciatorius - mokytojas Vytautas Gipas, buvusios mokomosios kuopos viršilos Stasio Gipo sūnus.
1998 m. rugsėjo 11 d. batalionas buvo pervadintas į Štabo batalioną, jam buvo suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas ir suteikta teisė perimti 1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko tradicijas bei atributiką
Batalionas tapo pirmuoju Lietuvos kariuomenės daliniu, kurį 1998 m. pradėjęs kadenciją aplankė LR Prezidentas Valdas Adamkus.

 

Prezidentas V. Adamkus GŠB
LR Prezidentas Valdas Adamkus aplankė LDK Gedimino štabo batalioną

                    GŠB_vėliavos įteikimo ceremonija vėliavos įteikimas GŠB


2002 m. vasario 15-oji diena tapo išskirtine data bataliono istorijoje - tą dieną įteikta ir patikėta saugoti bataliono kovinė vėliava.

 

        GŠB vėliava          GŠB logo    GŠB kokarda
2004 m. gegužės 21 d. krašto apsaugos ministras patvirtino bataliono tarnybos ženklą ir kokardą.


Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1991 m. rugsėjo 4 d. tuometinio Aukščiausios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio iniciatyva pradėtas rinkti Garbės sargybos būrys ir Garbės sargybos orkestras (2008 m. gegužės mėn. pervadintas į Lietuvos kariuomenės orkestrą). Garbės sargybos kuopa (GSK) suformuota 1991 m. lapkričio 14 d. Greitojo reagavimo brigadoje. Į šią kuopą buvo pašaukti pradinės privalomosios karo tarnybos kariai, šie vaikinai buvo pirmieji šauktiniai atkurtos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Saugojusi karinius miestelius bei KGB rūmus, kuopa savo tiesioginius uždavinius pradėjo vykdyti nuo 1992 metų. Pagrindiniai šių padalinių uždaviniai - reprezentuoti kariuomenę Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauti valstybinėse ir karinėse ceremonijose bei sutinkant aukšto rango šalies svečius.
Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. gruodžio mėn. 29 d. įsakymu Garbės sargybos kuopa ir Garbės sargybos orkestras buvo perkelti iš Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas" į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalioną.
1991 m. Justinas Jonušas buvo pakviestas suorganizuoti Nepriklausomos Lietuvos centrinį kariuomenės Garbės sargybos pučiamųjų instrumentų orkestrą, kuris vėliau tapo Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" Garbės sargybos orkestru. Dirigentas orkestrą išaugino iki 57 kvalifikuotų muzikantų ir pasiekė aukštą profesinį meistriškumą. Turtingas ir įvairus šio kolektyvo koncertinis repertuaras, susidedantis iš lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. 1995 m. orkestras pirmą kartą Lietuvoje atliko garsųjį M. Ravelio „Bolero" ir G. Gershwino „Žydrąją rapsodiją". Orkestras surengė daug koncertų Lietuvoje, koncertavo Europos karinių orkestrų festivaliuose Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje. 1996 m. tarptautiniame orkestrų festivalyje-konkurse „Auksinė lyra" Lenkijoje laimėjo Grand Prix. Orkestras dalyvauja dainų šventėse ir kituose kultūriniuose bei politiniuose valstybės renginiuose. Jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija. 1995 m. orkestras išleido savo pirmąją audiokasetę, o 1997 m. kompaktinį diską „Maršai", 2006 m. kompaktinę plokštelę ,,Perlų vėrinys". Kompaktinėje plokštelėje ,,Kada sūneliai sugrįš" daug karinių-istorinių dainų, šiuolaikinių folkloro interpretacijų, prasmingų tekstų, siekiant supažindinti klausytoją su svarbiausiais Lietuvos istoriniais įvykiais.
2005 m. vasario 7 d. batalionas persikėlė į naujas kareivines.
2006 m. sukurta ir pagaminta XIV a. kario uniforma. Liepos 3 d. buvo pristatytas šio didžiulio projekto, prie kurio beveik metus dirbo istorikų, dizainerių, karybos entuziastų ir meistrų grupė, rezultatas - autentiška ir tiksliai atkurta LDK Algirdo epochos kario apranga ir ginkluotė. Dabar šią aprangą dėvintys Garbės sargybos kuopos kariai reprezentuoja Lietuvos kariuomenę įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.

GSK kariai su XIV a. šarvais

  GSK kariai

Garbės sargybos kuopos kariai su XIV a. karių apranga