Sunkusis 120 mm minosvaidis yra bataliono netiesioginės ugnies palaikymo ginklas, skirtas pėstininkų padaliniams paremti. Sunkiojo minosvaidžio funkcijos – naikinti priešo karius ir slopinti ugnies priemones (išdėstytas atvirai arba paslėptas priedangose), t. y. slopinti priešo ugnies priemones, išdėstytas priešingose šlaitų pusėse, giliuose kloniuose, tarpekliuose ir miškuose, naikinti (slopinti) minosvaidžių baterijas, matomas ir nematomas, išdėstytas dažniausiai priešingose šlaitų pusėse, tarpekliuose, lengvose priedangose. Taip pat kovoti su priešo artilerijos baterijomis, išsidėsčiusiomis arti už priešo gynybinės linijos, apkasų, tranšėjų, griauti (ardyti) susisiekimo eigas ir lengvus medžio ir žemės statinius, daryti perėjimus vielų užtvarose, lydėti šaulius, atremti priešo atakas ir kontratakas.
Šis ginklas šaudo minomis. Paprastai minosvaidžiai susideda iš taikymosi įtaiso, vamzdžio, dvikojo ar trikojo lafeto (atramos kojelių) ir atraminės plokštės (į ją įstatomas vamzdžio drūtgalys). Užtaisant minosvaidį mina stabilizatoriumi nuleidžiama žemyn į vamzdžio žiotis. Veikiama savo svorio mina šliaužia vamzdžio kanalu žemyn ir, jeigu daužiklis nustatytas standžiai, jis pramuša uždegimo užtaiso kapsulę. Tokiu būdu įvyksta šūvis. Jei daužiklio padėtis laisva – kapsulė pramušama šovimo mechanizmu. Minosvaidis užmaskuojamas uždarose ugnies pozicijose (atvirkštiniai šlaitai, slėniai, gilūs apkasai ir pan.). Atvirose pozicijose minosvaidis statomas tik išimtiniais atvejais, kai kovos aplinkybės reikalauja nedelsiant paleisti ugnį, o vietovėje nėra priedangų. Svarbu teisingai pasirinkti vietą minosvaidžio pozicijai ir ją paruošti. Geriausias gruntas atraminei plokštei pastatyti yra vidutinio kietumo gruntas (juodžemis, priemolis, velėna ir pan.). Statant atraminę plokštę minkštame grunte (byrantis smėlis, pelkė ir pan.) būtinai reikia jį sutvirtinti. Kitaip šaudymo metu nusėda atraminė plokštė, sutrinka taikymas, gali sulūžti minosvaidis.
Iš minosvaidžių yra šaudoma trijų pagrindinių tipų minomis: skeveldrinėmis-fugasinėmis, dūminėmis, šviečiamosiomis. Taip pat gali būti naudojamos padegamosios, o mokymo tikslais – mokomosios minos. Fugasinės minos naikina priešo gyvąją jėgą ir fortifikacinius įtvirtinimus skeveldromis ir sprogimo banga. Dūminėmis minomis sukuriama tirštų dūmų uždanga, kai reikia pridengti savų karių ar technikos perdislokavimą vykstant mūšiui. Šviečiamosios minos skirtos paremti naktinį mūšį ir palengvinti vietovės stebėjimą naktį. Po šūvio užpakalinė korpuso dalis atsiskiria nuo priekinės išmesdama degantį fakelą, kuris paskui nusileidžia su parašiutu. Minos yra žymimos skirtingais indeksais ir spalvomis. Visų tipų minos turi padegamąjį užtaisą ir papildomus šešis lygiasvorius parako maišelius. Padegamasis užtaisas reikalingas minai iššauti, o papildomi parako maišeliai suteikia minai papildomą greitį, priklausomai nuo reikalingo nuotolio. Jie yra tvirtinami ant stabilizatoriaus vamzdelio.
Lietuvos kariuomenė turi švediškų M41D, čekiškų M 1982, lenkiškų M38/43, bulgariškų 2B11 ir vokiškų MRS 120-2ZUB „Tampella” sunkiųjų 120 mm minosvaidžių.
TAKTINIAI-TECHNINIAI DUOMENYS
Kalibras |
120 mm |
Ilgis |
apie 2 m |
Svoris |
apie 285 (kovinėje padėtyje). |
Greitošauda |
apie 15 šūv./min. |
Minimalus šūvio nuotolis |
apie 460 m |
Maksimalus šūvio nuotolis |
6500 m – 7200 m (priklausomai nuo modelio) |