Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų
JŪROS IR PAKRANČIŲ STEBĖJIMO TARNYBA
Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba (toliau – JPST) yra Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (toliau – KJP) dalinys, kurio pagrindinės funkcijos – Lietuvos Respublikos jūros rajono (teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir Kuršių marių) stebėjimas ir kontrolė, objektų jūros rajone atpažinimas, radijo, telefoninio ir kompiuterinio ryšio tarp Karinių jūrų pajėgų štabo ir aukštesnės vadavietės, NATO sąjungininkų, KJP dalinių užtikrinimas.
Vykdydama savo pagrindines funkcijas, JPST užtikrina nuolatinę (24 val. per parą, 7 dienas per savaitę) teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos (bei Kuršių marių) kontrolę – stebi ir atpažįsta laivus ir kitus antvandeninius objektus bei žemai skraidančius orlaivius moderniomis radiolokacinėmis, optinėmis, elektroninėmis ir radijo ryšio priemonėmis, kurios išdėstytos Lietuvos Respublikai priklausančiose Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse. Tai daroma siekiant užtikrinti vieno nacionalinio atpažinto jūros paveikslo sukūrimą, kuris leistų atsakingoms institucijoms ir asmenims (karinei ir politinei vadovybei) priimti reikiamus sprendimus, kuo greičiau ir tinkamai reaguoti į besikeičiančią situaciją.
JPST STRUKTŪRA IR PERSONALAS
JPST sudaro trys struktūriniai vienetai, vienijantys skirtingų specialybių, gerai parengtų ir aukštos kvalifikacijos profesinės karo tarnybos karių, užtikrinančių nepertraukiamą JPST užduočių vykdymą:
Jūros ir pakarnčių stebėjimo tarnybai vadovauja kmdr. Gintas Gumbrys.
JPST štabas teikia siūlymus JPST vadui dėl sprendimų priėmimo skiriant užduotis JPST padaliniams bei įgyvendinant aukštesnio vado sumanymą. Taip pat štabas padeda JPST padaliniams užtikrinti geresnį užduočių įgyvendinimą, vykdydamas JPST veiklos, karinio rengimo planavimą, organizavimą ir kontrolę.
Jūros stebėjimo kuopa užtikrina stacionarios jūros stebėjimo postų (toliau – JSP) (Palangos, Klaipėdos, Nidos) infrastruktūros saugumą bei, prireikus, mobilių techninių priemonių panaudojimą jūros stebėjimui ir skirtų užduočių vykdymui. Jūros stebėjimo kuopos Jūros stebėjimo centre yra analizuojama ir sisteminama informacija, gauta iš jūros stebėjimo techninių priemonių, siekiant užtikrinti nacionalinio atpažinto jūros paveikslo kūrimą. Atpažintas jūros paveikslas perduodamas KJP vadovybei, LK Gynybos štabui ir kitoms valstybės institucijoms (pvz.: VSAT prie VRM), kurioms reikalinga informaciją apie padėtį jūros rajone.
Ryšių ir informacinių sistemų kuopa užtikrina radiolokacinių, radijo ryšių, optinio-elektroninio stebėjimo priemonių ir sistemų veikimą bei aptarnavimą, radijo ryšio tarp Karinių jūrų pajėgų štabo ir aukštesnės vadavietės, NATO sąjungininkų, KJP dalinių palaikymą.
JŪROS STEBĖJIMO PROCESAS
Objektai jūros rajone ir Kuršių mariose stebimi radiolokacinėmis, optinėmis ir kitomis techninėmis priemonėmis, iš kurių duomenys teikiami į Jūros stebėjimo informacinę sistemą (toliau – JSIS). JSIS duomenis įvertina, analizuoja ir apdoroja JSK Jūros stebėjimo centro operatoriai, siekdami sukurti kuo tikslesnį nacionalinį atpažintą jūros paveikslą.
Objektų atpažinimui naudojami AIS (laivų automatinės informacinės sistemos imtuvų gaunama informacija), radijo ryšio, optinės priemonės ir kitos techninės bei informacinės stebėjimo sistemos. Prireikus, laivų atpažinimui jūroje pasitelkiami LK KJP, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) laivai ir Karinių oro pajėgų orlaiviai. Paminėtina, kad į JSIS duomenys automatiškai perduodami iš kitų LR institucijų (pvz. VSAT prie VRM) ar sąjungininkų informacinių sistemų.
ISTORIJA
Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos pradžia susijusi su 1993 m. sausio 1 d., kai buvo įkurta Jūros stebėjimo kuopa. 1993 m. vasarą iš Rusijos Baltijos karinio laivyno buvo perimti Palangos, Klaipėdos ir Nidos jūros stebėjimo postai kartu su juose buvusiomis jūros stebėjimo priemonėmis. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. pradėtas Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir pakrančių stebėjimas.
1996 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės sienos jūroje ir teritorinės jūros apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklės. Šios taisyklės reglamentavo ne tik Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos, bet ir kitų valstybės sienos apsaugos subjektų uždavinius, funkcijas ir teises. Ši data laikoma ir tikrąja JPST įkūrimo diena.
1997 m. vasario mėnesį, bendradarbiaujant su Švedija, buvo įgyvendintas naujų modernių navigacinių radarų įdiegimas Palangos, Klaipėdos ir Nidos jūros stebėjimo postuose. Ši sistema buvo puikiai integruota į jungtinį Karinių jūrų pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Valdymo centrą, kur pradėjo suplaukti visa informacija ir jūros stebėjimo duomenys iš jūros stebėjimo postų.
2010 metais įvykdytas Jūros stebėjimo informacinės sistemos modernizavimo projektas, leidžiantis vykdyti teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą modernesnėmis priemonėmis ir efektyviau panaudoti turimą personalą.
2011 m. buvo atnaujintas 1996 m. liepos 30 d. LRV nutarimas, kuris leido užtikrinti glaudesnę tarpinstitucinę sąveiką, siekiant užtikrinti jūros rajono apsaugos sistemos funkcionavimą ir efektyviau naudoti valstybės resursus. Minėto nutarimo pagrindu 2012 m. buvo modernizuotos stebėjimo sistemos bei sukurta Nacionalinė integruota jūros stebėjimo informacinė sistema, kurios tikslas – užtikrinti objektų jūroje stebėjimą bei informacijos apsikeitimą tarp institucijų (Karinių jūrų pajėgų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Muitinės, Klaipėdos Valstybinio jūros uosto direkcijos bei Lietuvos saugios laivybos administracijos). Įgyvendinant šį projektą, į vieną bendrą visumą buvo sujungti skirtingoms institucijoms priklausantys jūros stebėjimo sensoriai (radiolokacinės stotys, dienos / nakties vaizdo stebėjimo kameros, radijo ryšio krypties nustatymo įrenginiai), kurie išdėstyti Lietuvos Respublikai priklausančiose Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantėse. Naudojant Nacionalinę integruotą jūros stebėjimo informacinę sistemą, buvo sustiprintas jūros rajono ir Kuršių marių stebėjimas bei efektyviau naudojami resursai.
2020 m. įgyvendinant LR krašto apsaugos ministro, Estijos gynybos ministro ir Latvijos gynybos ministro susitarimą dėl jūros stebėjimo užtikrinimo ir informacijos apsikeitimo, atlikus informacinių sistemų atnaujinimą, buvo užtikrintas automatinis atpažinto jūros paveikslo duomenų apsikeitimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
2023 m. atnaujinta JPST struktūra, siekiant efektyviau vykdyti jai iškeltus uždavinius bei greičiau pereiti prie karo meto struktūros. Taip pat įgyvendintas kranto radarų atnaujinimo projektas bei sėkmingai įdiegtos ir pradėtos naudoti elektroninės kovos priemonės.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
JPST, įgyvendindama jai skirtas užduotis, dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir iniciatyvose, bendradarbiauja jūros stebėjimo (Jūrinės aplinkos suvokimo; angl. Maritime Situational Awareness) klausimais. Keičiantis Baltijos jūros regiono stebėjimo informacija, užtikrinama saugi laivyba, gerinamas regiono šalių bendradarbiavimas ekonomikos, saugumo, ekologijos ir kitose srityse. Pagrindiniai bendradarbiavimo formatai, leidžiantys keistis aktualia informacija su sąjungininkais ir kuriuose dalyvauja JPST yra:
