Sausio 17-ąją Vilniuje Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) paminėjo 31-ąsias įkūrimo metines – Nepriklausomybės aikštėje vyko iškilminga rikiuotė, kurioje dalyvavo visų šešių KASP rinktinių būriai su kovinėmis vėliavomis, ginkluote ir technika, taip pat kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vėliavų grupės.
Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, atstovai iš Lietuvos valstybės institucijų, karinių dalinių vadai, kariuomenės kūrėjai, kiti svečiai. Rikiuotės metu tylos minute pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas, visų susirinkusių vardu padėtos gėlės prie Sausio 13-osios atminimo memorialo, paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir Nežinomo kareivio kapo. Renginio metu taip pat nuaidėjo istorinės patrankos šūviai, skirti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.
„Jūsų stiprybė – mokėjimas prisitaikyti ir greitai mokytis ir tai įrodėte kuomet buvote pašaukti padėti mūsų valstybei valdant pandemijos krizę bei kovojant Baltarusijos hibridinio karo fronte Lietuvos pasienyje. Pasienio ruože, suvaldant nelegalią migraciją, pasieniečiams padėjo keli tūkstančiai karių savanorių, kai kurie iš jų pasienyje budėjo daugiau nei 20 parų,“ – sveikindamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Laikantis 2008 m. įvestos tradicijos, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas istoriniu kalaviju apdovanojo geriausią metų Savanorių pajėgų kuopą – ja tapo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa, dislokuota Gargžduose.
Minėjimas taip pat vyko ir Vilniaus Rotušėje, kur Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Linas Kubilius kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos sananoriškųjų pajėgų vadais pasirašė kasmetines bendradarbiamo sutartis, įteikė Lietuvos kariuomenės vado apdovanojimus karių savanorių darbdaviams, kurių dėka Savanorių pajėgos gali greičiau reaguoti į paskiriamas užduotis, tokias kaip COVID-19 pandemijos arba situacijos pasienyje suvaldymas, bei šešiems kariams savanoriams suteikė Garbės savanorio vardą.
„Šiandien pasirašome bendradarbiavimo sutartis minėdami Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 31-ąsias metines, tačiau ši data yra svarbi visoms Baltijos valstybėms. Šiandien vėl svarbu prisiminti, kad turime būti budrūs ir akylai saugoti mūsų šalių Laisvę ir Nepriklausomybę. Pasirašydami sutartį su kaimynais iš Lenkijos, šiandien taip pat apgalvojame paskutinio pusmečio įvykius, kurie palietė ir kaimynus latvius. Hibridinės atakos kėlė nemažai iššūkių, tačiau šis periodas tik sustiprino mūsų bendradarbiavimą. Dėkoju visiems, kas padėjo mums stiprėti“, - sakė KASP vadas plk. Linas Kubilius.
Prie Vilniaus Rotušės atidaryta ir KASP 31-erius metus atspindinti fotografijų paroda, kuri veiks iki sausio 23 d.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, vėliau reformuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, buvo įkurta 1991 m. sausio 17 d. po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus. Šiuo metu KASP kariai savanoriai tarnauja visoje Lietuvoje dislokuotose kuopose, taip treniruodamiesi ginti savo gimtąsias vietas, kuriose gyvena ir dirba. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.
Foto: Alfredas Pliadis
