Naujienos

Tarptautinės pratybos „Geležinis kardas 2016" (angl. „Iron Sword") perėjo į aktyviąją fazę. Rezervo karių pagrindu suformuotas batalionas „Feniksas" „surėmė ietis" su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariais. Sniegą Gaižiūnų poligone tirpdo karšti mūšiai.

„Fenikso" karių gretose nuotaika gera, iš apkasų sklinda kovinę dvasią palaikančios dainos: „Tu esi karys, nuo tavęs priklauso draugų likimas..."

Vienas iš jų, kaunietis jaunesnysis eilinis Remigijus Maleckas, į pakartotinius rezervo mokymus atėjo po 15 metų, kuomet išėjo į atsargą. Juokauja, kad dar keletas metelių ir būtų galėjęs ateiti kartu su sūnumi. Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione šauktiniu tarnavęs Remigijus, saugojo tuometinę Ignalinos atominę elektrinę, daug laiko praleisdavo miškuose, todėl, anot jo, „miškai man prie kraujo". Tada tarnyba gal ir atrodė sunki, bet dabar prisiminti smagu. „Čia ateiti norėjau, norėjau ir save išbandyti. Pabuvus mokymuose keletą dienų, seniau išmokti dalykai grįžo savaime, net keista, turbūt jau įaugę į kraują. Karių kolektyvas šaunus, džiugu, kad dabar ir vadai kitokie, labiau vertina kokybę, o ne kiekybę. Visas užduotis dabar priimu ne kaip prievolę, suprantu jų prasmę," - atviravo darbų vadovu statybos srityje dirbantis Remigijus. Aktyvų laisvalaikį mėgstančiam rezervo kariui fiziniai išbandymai sunkumų nesukėlė, jis gali tik pasidžiaugti savo ištverme, geru nusiteikimu.

Jonavoje gimęs ir augęs 34 m. j. eil. Andrius Černiauskas šauktinio tarnybą baigė prieš 12 metų Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Į kariuomenę atlikti nuolatinę privalomąją karo tarnybą A. Černiauskas tada atėjo jaunas, kaip pats sako, be gyvenimiškos patirties, beveik tiesiai iš mokyklos suolo. „Tarnavus inžinerijos dalinyje, iš arti mačius visas tarnybos subtilybes vėliau studijuojant universitete istoriją buvo daug lengviau rašyti baigiamąjį darbą apie inžinerijos dalinio istoriją", - pasakoja Andrius. Dabar, jau turintis patirties rezervo karys, gali pasakyti, kad „dabar viskas atrodo lengviau, o ankščiau išmokti kariški dalykai niekur nebuvo dingę, naudinga juos vėl dar kartą pasikartoti, smagu pabūti kariškoje aplinkoje". Andrius džiaugiasi būdamas šiuose mokymuose, ypatingai jam buvo įdomu susipažinti su sąjungininkų kariais, kartu dalyvauti pratybose. Tai vertinga ir įsimintina. Šiuo metu Vilniuje gyvenantis jonavietis svarsto apie galimybę įsijungti į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) gretas. Jis ketina rinktis KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės, Jonavos pėstininkų kuopą: „Čia aš užaugau, pažystu vietovę, visus miškus žinau, todėl jei reiktų gintis nuo priešo, nepasiklysčiau, žinočiau ką ir kur daryti", - savo pastebėjimais dalijosi Andrius.

Prieš dešimtmetį kario uniformą vilkėjęs j. eil. Rimantas Radzevičius džiaugiasi galintis ją vėl „pasimatuoti". Alytiškis ankščiau tarnavo Garbės sargybos kuopoje, kur „tikro mūšio" būta mažai, todėl šie mokymai savotiška kompensacija. Nors mokymuose ir nelengva, bet dalyvavimas tokio mąsto pratybose tikrai nepasimirš.

Rimanto kraštietis ir „kovos draugas" šiuose mokymuose j. eil. Irmantas Ivaškevičius pritaria, kad įgūdžių atnaujinimas, žinių pasikartojimas naudingas, o šios pratybos išskirtinės. Įsimintinos dar ir dėl to, kad pavyko pabendrauti ir su sąjungininkų kariais - su stipriaisiais Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkais. „Amerikiečiai parodė savo ginkluotę, leido viską apžiūrėti, pačiupinėti. Įspūdinga!" - dalijosi įspūdžiais kariai.

Praėjus didžiajai daliai mokymų, rezervo kariai jaučiasi stipresni, užtikrinti, pasitiki savo jėgomis ir žino, ką reikėtų daryti.

Teksto autorė - Lina Kasparaitė-Balaišė
Nuotraukų autorius - vrš. Gintautas Mauricas