Gegužės 20-21 d. Briuselyje (Belgijoje) vyko NATO karinio komiteto susitikimas, kuriame aptarti saugumo situacijos pokyčiai ir jų įtaka Aljansui, NATO Pasirengimo veiksmų plano (angl. Readiness Action Plan, RAP) įgyvendinimas, operacijos, bendradarbiavimas su partneriais bei pasiruošimas ateinančių metų vasarą Varšuvoje vyksiančiam NATO šalių vadovų sutikimui.
Pastaruoju metu NATO saugumo aplinka pasikeitė iš esmės. Aljanso šalims didžiausi iššūkiai ir grėsmės kyla iš rytų ir pietų. Atsakydama į šią situaciją NATO turi peržiūrėti savo pajėgumus, sprendimų priėmimo procedūras, karinę vadovavimo struktūrą. Šiandieninės grėsmės reikalauja, kad NATO efektyviau vykdytų priešiškų valstybių atgrasymą, nevalstybinių veikėjų veiksmų suvaržymą, užtikrintų šalių teritorijų bei aprūpinimo linijų gynybą.
NATO šalių kariuomenių vadai vieningai sutaria, kad Pasirengimo veiksmų planas yra įgyvendinamas sklandžiai. Tai rodo tiek sklandus NATO pajėgų integravimo vienetų (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU) steigimas šešiose rytinėse Aljanso šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, tiek ir atgrasymo priemonių įgyvendinimas.
Jau kurį laiką Lietuvoje, kaip ir kitose rytinėse Aljanso valstybėse, įgyvendinamos NATO numatytos atgrasymo ir saugumo užtikrinimo priemonės: sustiprinta NATO oro policijos misija, patruliavimas jūroje, atvyko rotuojami sausumos vienetai. NATO tikina, kad šios priemonės bus tęsiamos tol, kol jų reikės. Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Jono Vytauto Žuko, sąjungininkai labai gerai vertina atvykstančioms pajėgoms Lietuvos teikiamą priimančios šalies paramą bei sudaromas karinio rengimo sąlygas.
Atsižveldami į negerėjančią saugumo situaciją, NATO kariniame komitete kariuomenių vadai diskutavo, kokių papildomų priemonių reikėtų imtis siekiant sustiprinti atgrasymą mūsų regione. Šiame kontekste kalbėta ir apie praėjusią savaitę Baltijos šalių kariuomenių vadų pateiktą prašymą nuolat kiekvienoje iš šalių turėti rotuojamą bataliono dydžio vienetą.
„Vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlovas patikino, kad mūsų laišką gavo, šiuo metu jį analizuoja ir artimiausiu metu pateiks atsakymą",- informavo Lietuvos kariuomenės vadas.
Kalbėdamas apie NATO pajėgų integravimo vienetus, gen. mjr. J. V. Žukas pabrėžė: „NATO pajėgų integravimo vieneto pagrindinė funkcija bus užtikrinti greitą ir sklandų į Lietuvą atvykstančio sąjungininkų pastiprinimo priėmimą. Šiam vienetui reikalingą infrastruktūrą mes planuojame galutinai parengti jau liepos mėnesį. Džiugu, kad sąjungininkai supranta vieneto veiklos svarbą ir įsipareigojo skirti į jį reikiamą personalą. Planuojama, sąjungininkų kariai į tarnybą vienete atvyks rugpjūčio-gruodžio mėnesiais".
Generolo nuomone, į grėsmes mūsų, kaip ir bet kuriame kitame, regione NATO turi reaguoti nedelsiant. Šiuo metu tam kuriamos NATO ypač greito reagavimo pajėgos (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF). Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė turi užtikrinti, kad prireikus Lietuvoje jos būtų iškleistos ir pradėtų veikti kuo sklandžiau ir greičiau.
Planuojama, kad Lietuvoje steigiamas NATO pajėgų integravimo vienetas pirmose pratybose dalyvaus jau šį rudenį. Aljansas deda pastangas, kad pilną operacinį pajėgumą šis, kaip ir kiti tokio tipo vienetai, pasiektų kartu su kuriamomis NATO ypač greito reagavimo pajėgomis, tiksliau - iki 2016 m. vasarą Varšuvoje vyksiančio NATO šalių vadovų susitikimo.
***
NATO karinis komitetas yra aukščiausia NATO karinė vadovavimo struktūra, pavaldi Šiaurės Atlanto Tarybai, Gynybos planavimo ir Branduolinio planavimo komitetams. Jame priimami strateginiai kariniai sprendimai bei formuojami kariniai patarimai Šiaurės Atlanto Tarybai, priimančiai politinius sprendimus.
Aukščiausiu lygiu komitete dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai, kasdienėje komiteto veikloje valstybėms narėms atstovauja jų kariniai atstovai. Lietuvos karinis atstovas prie NATO ir ES - brigados generolas Gintautas Zenkevičius.
Karinio komiteto susitikimai kariuomenių vadų lygiu paprastai vyksta tris kartus per metus. Du iš jų rengiami Briuselyje, vienas - rotacijos principu kurioje nors NATO valstybėje narėje.
Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kpt. Mindaugas Neimontas, tel. (8 5) 278 5091, mob. 8 682 25359,
el. paštas: mindaugas.neimontas@mil.lt
Norime Jus informuoti, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Daugiau informacijos rasite Privatumo politikos apraše.
Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Šie slapukai negali būti išjungti.
| Slapuko pavadinimas | Slapuko aprašymas | Slapuko galiojimo laikas | Slapukas nesaugomas, jeigu nesutinkate |
| EW4SITE | Sesijos ID slapukas, naudojamas puslapio funkcionalumui užtikrinti (pvz., grįžimas atgal į paskutinę sąrašo vietą) | Iki sesijos pabaigos | Netaikoma |
| SITEXRF | POST XSRF apsauga | Iki sesijos pabaigos | Netaikoma |
| privacy_2 | Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1 | 10 dienų | Netaikoma |
| privacy_3 | Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1 | 10 dienų | Netaikoma |
| privacy_4 | Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1 | 10 dienų | Netaikoma |
| privacy_verify | Atsimena, kad lankytojas peržiūrėjo/pasirinko cookie politiką. Galimos vertės 0. 1 | 10 dienų | Netaikoma |
| right_menu_cookie | Skirtas svetainės šoninio meniu veikimui užtikrinti | visada | Netaikoma |
| NID | Apsaugoti formas nuo kenkėjiško siuntimo. Naudojamas google reCaptcha | 6 mėnesius | Netaikoma |
Šie slapukai leidžia svetainei įsiminti Jūsų pasirinkimus, nustatymus, nuo kurių priklauso, kaip ir ką matote svetainėje, pvz., kurią svetainės kalbinę vesriją Jums rodyti ir pan. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją. Jei išjungsite šiuos slapukus, kai kurios svetainės funkcijos gali neveikti.
Šiuo metu funkciniai slapukai yra nenaudojami.
Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, sužinoti, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius. Visa informacija, kurią renka šie slapukai, yra anoniminė, nes saugom tik visų lankytojų bendri rodikliai.
| Slapuko pavadinimas | Slapuko aprašymas | Slapuko galiojimo laikas | Slapukas nesaugomas, jeigu nesutinkate |
| __utma | „Google Analytics" statistikos sistemos dalis, saugo informaciją apie lankytojo lankomas svetainės dalis, kiek kartų apsilankoma svetainėje, kokia apsilankymo trukmė, naršyklės informacija ir t.t. | 2 metai | Taip |
| __utmb | 30 min. | Taip | |
| __utmz | Pusė metų | Taip | |
| __utmc | Galioja, kol neišjungiama naršyklė | Taip | |
| __utmt | Galioja, kol neišjungiama naršyklė | Taip |
Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz., peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų. Slapukų teikėjas gali naudoti šiuos slapukus, kad sektų jūsų pomėgius ir pagal juos Jums parinktų panašų turinį kitose svetainėse.
Šiuo metu reklaminiai slapukai yra nenaudojami.