Gegužės 25 d. su nuolatine privalomąja pradine karo tarnyba atsisveikino ir Lietuvos kariuomenės rezervu tapo 182 bataliono kariai. Iškilmingoje karių išleidimo į atsargą ceremonijoje dalyvavo daug garbingų svečių: Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys, Kauno įgulos kapelionas mjr. Tomas Karklys, Kauno įgulos dalinių vadai ir karių artimieji.
Lygiai prieš 9 mėnesius, 2018 m. rugpjūčio 25 d., Juozo Vitkaus inžinerijos batalione nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo 3-oji atnaujinto šaukimo šauktinių laida. Tarnybos pradžioje jaunieji karo inžinieriai buvo mokomi bendrų karinių disciplinų: rikiuotės, drausmės statuto, ginklų ir šaudybos pradmenų, bazinių taktikos elementų. Šauktiniai taip pat išmoko suteikti pirmąją medicinos pagalbą mūšio metu. Po bazinio kario kurso prasidėjo Karo inžinieriaus specialisto rengimo kursas, kurio metu kariai buvo mokomi sprogdinimo darbų, įrengti bei įveikti inžinerines užtvaras, įrengti mūšio pozicijas, minų laukus ir kitus inžinerinės paramos elementus. Įgavus individualių įgūdžių prasidėjo kolektyvinis karių rengimas, kur įgytas individualiąsias žinias teko pritaikyti vykdant užduotis skyriaus ir būrio sudėtyje. Laikas kariuomenėje veltui nepraėjo, batalione įgyti kariniai įgūdžiai, surasti nauji draugai ir patirti išgyvenimai karių mintyse išliks dar ilgai.
Nuo šiandien nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai išleisti į atsargą. Kas penkerius metus jie bus šaukiami į 20-30 dienų trukmės pakartotinius mokymus ir pratybas, organizuojamas parengtojo rezervo kariams, o jų vietą Juozo Vitkaus inžinerijos batalione jau rugpjūčio 28 d. užims 200 naujų šauktinių ‒ ketvirtoji nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių laida.
Iškilminga ceremonija tradiciškai prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu, kurį kartu su Inžinerijos bataliono kariais sugiedojo Kauno moksleivių ir laisvalaikio rūmų solistė. Karius sveikino Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas bei Kauno įgulos kapelionas kpt. Tomas Karklys. Sausumos pajėgų vadas sveikindamas karius neslėpė, kad jam ypač malonu lankytis Inžinerijos batalione, nes čia tvyro labai gera atmosfera, tarnauja šaunūs kariai, kurių didžioji dalis į kariuomenę atėjo savo noru, atliko pareigą ir net pusė planuoja likti profesinėje karo tarnyboje. Taip pat brg. gen. Valdemaras Rupšys padėkojo karių artimiesiems už palaikymą, vadams už mokymams skirtą laiką ir energiją, o patiems kariams už visą 9 mėnesių tarnybą: „Dėkoju už parodytą ryžtą, motyvaciją, už jūsų šaunumą. <...> Dėkoju už tarnybą ir linkiu kuo geriausios kloties jau civiliame gyvenime ir kuo geriausios kloties tiems, kas pasirinks kario kelią." Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas plk. ltn. Ramūnas Jurskis savo kalboje trumpai prisiminė ir priminė susirinkusiems, su kokiais iššūkiais teko šauktiniams susidurti iš civilių tampant kariais, priprantant prie kasdienės karinės drausmės, didelių fizinių krūvių, įtampos. Bataliono vadas kalbėjo: „9 mėnesiai kiekvieno iš mūsų gyvenime labai ilgas laiko tarpas, tačiau iš kitos pusės ‒ 9 mėnesiai parengti karį iššūkiams, kurie laukia tikrame mūšio lauke - be galo trumpas laiko tarpas." Ir pasidžiaugė, kad šiandien priešais save mato puikiai parengtus, pasirengusius vykdyti savo pareigą Lietuvos kariuomenės karius. Plk. ltn. Ramūnas Jurskis taip pat prisijungė prie Sausumos pajėgų vado sveikinimo nusprendusiems savo likimus susieti su Lietuvos kariuomene, sakydamas: „Jūsų jaunatviško entuziazmo, jūsų motyvacijos, jūsų noro tobulėti, daryti, kurti, jūsų žinių, jūsų patirties reikia stiprinant mūsų Tėvynės gynėjų gretas." Tradiciškai bataliono vadas baigdamas savo kalbą pakvietė visus kartu paskutinį kartą sudrebinti bataliono rikiuotės aikštę inžineriniu šūksniu BUM!
Visų šauktinių karių vardu atsisveikinimo kalbą sakęs Bendrosios inžinerijos kuopos karys j. eil. Matas Dubaka kalbėjo apie kariuomenės dėka įvykusius asmenybės pokyčius, svarstė gerai tai ar blogai ir apibendrino: „Atsakymo taip ir nerandi, nes tai klausimas, lydintis tave iki pat paskutinės tarnybos dienos, kol prieš save pamatai mylimiausių žmonių, norinčių kuo greičiau tave pasveikinti su prasidedančiu nauju gyvenimo etapu, šypsenas. Ir tą akimirką suvoki: nors dar prieš kelis mėnesius taip norėjai, kad viskas kuo greičiau baigtųsi, paskutinę dieną akyse besitvenkiančios ašaros rodo, jog tai, ką išgyvenai, su kuo susipažinai ir kokios patirties pasisėmei per šiuos 9 mėnesius, liks tavo atmintyje visą likusį gyvenimą."
Iškilmingai rikiuotei artėjant prie pabaigos bataliono Salvės grupė pagerbė visus tuos, kurie nuolatos stovi Nepriklausomybės sargyboje ir skyrė tris dedikacinius šūvius: Už Tėvynę Lietuvą, už Lietuvos kariuomenę ir už Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karius.
Ceremonijos pabaigoje susirinkusiųjų laukė staigmena ‒ Bendrosios inžinerijos kuopos karys j. eil. Simonas Liberis visų karių ir svečių akivaizdoje netikėtai pasipiršo ir prižadėjo amžiną meilę savo išrinktajai Linai Dilytei. Šis kario poelgis buvo palydėtas gausių plojimų. Panašu, kad viešos piršlybos Inžinerijos batalione jau tampa gražia tradicija ‒ pernai griežtas karinių ceremonijų tradicijas sulaužė ir savo mylimosios rankos ir širdies paprašė j. eil. D. Petniūnas.
Geriausiu bataliono 3-iosios laidos kariu išrinktas eil. Valentinas Kepežinskas džiaugėsi, kad tarnyba batalione jam padėjo subręsti, labiau suprasti save: „Eidamas tarnauti nežinojau kokie sunkumai manęs laukia, o tarnaudamas supratau, kad visi sunkumai bei išbandymai yra įveikiami, sustiprėjau tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dabar žinau, ko noriu gyvenime ‒ tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje."
Nuotr. aut. eil. Žana Ruseckaitė
