Lt En
logo
lt
en

Sportas

Sportas

 

Sportas – neatsiejama Savanorių pajėgų kario galios ir kasdienybės dalis. Nesportiškam kariui tinkamai atlikti savo pareigas yra sunku arba visiškai neįmanoma. Todėl sportui ir sportiškumui kariai savanoriai skiria didelę dalį savo laisvalaikio, daugeliui sportavimas yra gyvenimo būdas.

Sporto žaidynės

Viena seniausių sportinių tradicijų pajėgose yra daugiau nei 3 dešimtmečius skaičiuojanti Savanorių sporto žaidynių tradicija. Pagrindinis Savanorių žaidynių tikslas – išsiaiškinti stipriausią KASP sportininkų komandą ir stiprinti karių tarpusavio ryšius. Per tris dešimtmečius savanorių žaidynės tapo svarbia Savanorių pajėgų gyvenimo dalimi, skatinančia ne tik karių fizinį pasirengimą ir sportinę veiklą. Žaidynės ugdo vienybės, pajėgų, kaip vieningos karių bendruomenės suvokimą, atsakomybės ir pasididžiavimo savąja rinktine, o kartu ir visomis pajėgomis, jausmą.

Pirmosios Savanorių žaidynės įvyko 1991 metais liepos 4-5 dienomis Vilniuje Vingio parke. Tai buvo ne tik sportinis renginys, bet ir politinė akcija, pademonstravusi, jog nepaisant Lietuvos Respublikos teritorijoje tebesančių Sovietų karinių dalinių, mes esame savo žemės šeimininkai. Tą kartą Savanorių žaidynės buvo tapusios politine pasipriešinimo sovietiniams okupantams akcija. 1992 metais II Savanorių žaidynės vėl įvyko Vilniuje, po jų buvo nuspręsta žaidynes kiekvienais metais organizuoti skirtingose Lietuvos vietose.

Šiandien Savanorių žaidynėse varžosi iš visoje Lietuvoje dislokuotų Krašto apsaugos savanorių pajėgų padalinių susirinkę kariai savanoriai – vadovybės šaudymo, karinio biatlono, granatų svaidymo, savanorių galiūnų, karinės penkiakovės, virvės traukimo ir krepšinio rungtyse.

 

 

Kitos varžybos

Keletą mėnesių prieš prasidedant Savanorių žaidynėms vyksta KASP žvalgų padalinių „Žvalgo takas“ ir Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos (GPSV). Šie du renginiai yra sudėtinė Savanorių pajėgų sporto žaidynių dalis – pagal minėtų žvalgų ir pėstininkų varžybose užimtas vietas skiriami taškai atsiduria bendroje Savanorių žaidynių įskaitoje. Beje, trys Geriausi pėstininkų skyriai atstovauja Krašto apsaugos savanorių pajėgoms Sausumos pajėgų Geriausio pėstininkų skyriaus varžybose. Nuo 2014 organizuojamose GPSV kariai turi įveikti net 18 įvairių pėstininkams aktualių užduočių – inžinerijos, ryšių, vietos nustatymo, judėjimo azimutu, kliūčių įveikimo, mūšio taktikos, ginklų valdymo, orientavimosi tamsiu paros metu, pastabumo, pirmosios medicininės pagalbos suteikimo ir kt.

Nuo 1999 m. Savanorių pajėgos organizuoja futbolo turnyrą Alytuje, skirtą kario savanorio Artūro Sakalausko atminimui. Turnyre varžosi ne tik karai savanoriai, bet ir kitų mūsų kariuomenės padalinių atstovai, užsienio kariuomenių svečiai.

 

Atletai – kariai savanoriai

Nemažai Lietuvos vardą pasaulyje garsinančių atletų yra davę priesaiką Tėvynei ir priklauso Krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Žinomi atletai – kariai savanoriai dalyvauja Pasaulio karių sporto žaidynėse, pasaulio čempionatuose ir olimpiadose, taip pat mūsų kariuomenės organizuojamuose turnyruose ir čempionatuose.

Olimpinė ir pasaulio čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė yra ne tik viena garsiausių Lietuvos sportininkių, bet ir patyrusi karė savanorė, puikiai valdanti įvairius ginklus. 2021 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karė savanorė, penkiakovininkė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojo olimpinį sidabrą.

Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavę kiti  kariai savanoriai taip pat užėmė garbingas vietas: Gintarė Venčkauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė, 7-oji vieta),  Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas, 7-oji vieta), Mantas Knystautas (graikų-romėnų imtynės, 10-oji vieta) ir Justinas Kinderis (šiuolaikinė penkiakovė, 18-oji vieta). Olimpietis penkiakovininkas Justinas Kinderis kariu savanoriu tapo maždaug prieš pusantro dešimtmečio.

Dėl savo senelio partizano perduotų vertybinių nuostatų tapusi kare savanore ir tarnaujanti Dainavos rinktinėje olimpietė, daugkartinė Lietuvos čempionė, bėgikė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė, pagarbos vėliavai ir kariškai uniformai išmoko labai anksti – iš šeimos, ir Šaulių sąjungoje.

Neseniai savanorio priesaiką davusi Europos čempionato prizininkė, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė sako niekada nepamirš duotos priesaikos žodžių. Karys savanoris, Europos čempionato bronzos laimėtojas, 24-erių imtynininkas Kristupas Šleiva yra įsitikinęs jog kiekvienam Lietuvos vyrui reikėtų pabūti kariuomenėje.

Europos čempionato prizininkė, 25 metų imtynininkė Danutė Domikaitytė sako, jog didžiuojasi vilkėdama Savanorių pajėgų kariuomenės uniformą.

Biatlonininkas Tomas Kaukėnas savanoriu tapo 2012-ųjų pavasarį, tačiau atsimena, jog Bazinių karinių įgūdžių kursas nebuvo lengva užduotis, net jam – sportininkui. Sportininkas džiaugiasi, kad Bazinį kursą baigė kartu su kitu biatlonininku Karoliu Dombrovskiu ir abu tapo Didžiosios Kovos rinktinės kariais.

Pernai rudenį Osle vykusiame pasaulio imtynių čempionate Vyčio rinktinės karys savanoris Kristupas Šleiva iškovojo bronzos medalį. Svorio kategorijoje iki 72 kilogramų eilinis K. Šleiva įveikė keturis varžovus ir patyrė vos vieną pralaimėjimą prieš čempionato nugalėtoją.