Lt En
logo
lt
en

Pratybos

Pratybos

Kaip ir bet kuris kariuomenės vienetas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos skiria išskirtinį dėmesį koviniam rengimui, kuris užtikrintų pajėgų gebėjimą mokytis ir prisitaikyti, vykdyti valstybės ginkluo­tos gynybos ir Taikos meto užduotis bet kuriuo paros metu, bet kurioje vieto­vėje Lietuvoje.

Kariai savanoriai yra lengvieji pėstininkai, kurie mažiausio pėstininkų vieneto – skyriaus – sudėtyje treniruojasi vykdyti teritorinės gynybos užduotis ir, prireikus, kovoti priešo laikinai okupuotoje teritorijoje. Lemtingai valandai atė­jus, KASP karių lauktų labai atsakinga misija: užnugaryje sekinti priešą ir gebėti kovoti sudėtingose, kartais atrodytų beviltiškose situacijose.

Šešiose Savanorių pajėgų rinktinėse esančios 62 kuopos išsidėsčiusios visoje Lietuvos teritorijoje, o jose tarnaujantys kariai savanoriai puikiai pažįsta savo kuopų atsakomybės rajonus, todėl pratybose treniruojasi veikti išnaudodami visus iki vieno vietovės ypatumus. Pratybose kariai savanoriai treniruojasi mažiausiai 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais. Dukart per metus rengiamos lauko vertinamosios pratybos „Tvirtas skydas“, kuriose paeiliui buvo treniruojama ir vertinama vis kita KASP rinktinė. COVID-19 pandemijos sąlygomis 2021 metų balandį šios pratybos pirmą kartą surengtos kompiuterinės simuliacijos būdu.

Kariai savanoriai yra aprūpinti ginkluote, technika ir įranga, atitinkančia reikalavimus KASP užduotims vykdyti ir nuolat tobulina gebėjimus jais naudotis.

Kaip ir kiti Lietuvos kariuomenės vienetai, kariai savanoriai yra ginkluoti šiuolaikiškais ir patikimais vokiškais automatiniais šautuvais G-36. Atsižvelgiant į karių savanorių kovinių užduočių specifiką ir būtinybę kuo didesniu atstumu atpažinti ir naikinti priešą, 2021 metais pradėtas optinių taikiklių įsigijimo projektas. Už 4 mln. eurų iš Čekijos įmonės „Meopta Systems“ įsigyta 4 tūkstančiai optinių taikiklių, kurių ketvirtadalis jau pristatyta į Lietuvą. Vyksta karių mokymai, kaip naudotis naujaisiais prietaisais ir juos prižiūrėti.

KASP kariai turi veiksmingų prieštankinių ginklų ir nuolat mokosi jais naudotis. Turimi 84 mm kalibro granatsvaidžių „Carl Gustav“ ir vienkartinių granatsvaidžių AT4 arsenalai 2021 metais papildyti 2800 vnt. lengvesnių ir kompaktiškų 66 mm kalibro vienkartinių granatsvaidžių M72 LAW. Šiuos ginklus padovanojo JAV kariuomenė pagal dvišalę sausumos pajėgų bendradarbiavimo programą. Naujieji granatsvaidžiai, kuriais naudotis intensyviai mokosi KASP rinktinės, skirti šarvuotos ir nešarvuotos technikos, bunkerių ir kitų inžinerinių įtvirtinimų naikinimui, o jų charakteristikos ypatingai svarbios KASP naudojamai mūšio taktikai.

Siekiant užtikrinti KASP mažųjų padalinių mobilumą, jau keleri metai įgyvendinamas motorizacijos projektas. Mažieji padaliniai treniruojasi savo judėjimui naudoti mažas transporto priemones – motociklus ir keturračius. Motorizacijos projektas sėkmingai išbandytas Didžiosios Kovos 8-ojoje rinktinėje ir tęsiamas kitose rinktinėse, naudojant mobilumą gerinančias priemones pratybose. Treniruotėse įgytą keturračių panaudojimo patirtį KASP kariai jau gali pritaikyti Taikos metu užduotims padedant pasieniečiams saugoti Lietuvos pasienį su Baltarusija. Tam naudojami 2022 metų pradžioje Kanadoje įsigyti keturračiai „BRP Can-Am Outlander Max 1000 XTP T“. KASP skyrių mobilumui užtikrinti, administracinių ir Taikos metu užduočių vykdymui, 2020 metais pradėtas 6 mln. eurų vertės 127 padidinto pravažumo mikroautobusų „Peugeot Dangel Expert“ įsigijimas, o 2021 m. pabaigoje KASP automobilių parką papildė kelios dešimtys iš Nyderlandų kariuomenės įsigytų naudotų, tačiau geros būklės visureigių.

Kariai savanoriai treniruojasi pratybose savo šalyje, drauge su kitais Lietuvos kariuomenės padaliniais arba kartu su sąjungininkais Lietuvoje ir užsienyje. Nemažai KASP pratybų vyksta drauge veikiant su Lietuvos šaulių sąjunga, policija, pasieniečiais, ugniagesiais, medikais.

Jau savo veiklos pradžioje SKAT iš esmės bendradarbiavo su Latvijos Zemessardze ir Estijos Kaitseliitu, kaimyninių šalių Savanorių pajėgomis, keitėsi patirtimi apie savanoriškų karinių struktūrų kūrimo kelius bei išmoktas pamokas. Nuo 1993 metų KASP (tuo metu - SKAT) pradėjo stiprinti bendradarbiavimą mokymo srityje su Danijos Nacionaline gvardija. 1995– 1997 m.  metų prasidėjo aktyvus tuometinės Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) bendradarbiavimas su NATO šalių kariuomenėmis, tiek Danijos Nacionaline gvardija, tiek Jungtinės Karalystės Teritorinės kariuomenės Karališkaisiais airių šauliais. Britų mažųjų padalinių kovos taktika itin tiko Lietuvos teritorinei gynybai ir SKAT pasirinko ją kaip savo pagrindinę kryptį.

Nuo 1995-1998 metais užsimezgė savanorių ryšiai su Švedijos ir Norvegijos nacionalinėmis gvardijomis, kurių instruktoriai perdavė žinių apie švedišką teritorinės gynybos modelį ir kariavimą žiemos sąlygomis Savanorių pajėgu kariai ir toliau ypač glaudžiai bendradarbiauja treniruodamiesi su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos savanoriškųjų pajėgų kariais, taip pat vyksta į kasmetines pratybas Vokietijoje, kur tobulina įgūdžius drauge su JAV ir kitų šalių Specialiųjų pajėgų kariais. Pagal per daugiau kaip ketvirtį amžiaus susiklosčiusią bendradarbiavimo tradiciją, kartą per metus būrio dydžio vienetas vyksta treniruotis į JAV Pensilvanijos Nacionalinės gvardijos poligoną „Fort Indiantown Gap“, o į Lietuvą pratyboms atvyksta Pensilvanijos gvardiečių būrys. Į KASP rinktinių teritorinės gynybos pratybas vis dažniau įtraukiami NATO valstybių rotacinių vienetų kariai ir jų kovinė technika, pvz., JAV, Portugalijos, Belgijos. Sąjungininkai, imituodami geriau ginkluotą, galingesnį mechanizuotą priešininką, suteikia kariams savanoriams vertingų žinių ir kovos įgūdžių.

Tarnybos metu kariai savanoriai gali įgyti įvairių karinių specialybių: šaulio–inžinieriaus, instruktoriaus, kulkosvaidininko, granatsvaidininko, taktinės medicininės pagalbos suteikimo mūšio metu – kurias savanoriai panaudoja pratybų metu.