Naujienos

Rugsėjo 8 d. Lietuvos kariuomenė tradiciškai minėjo 512-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir sąjungininkai sutriuškino Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę, įsiveržusią į LDK teritoriją.

Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai buvo kviečiami stebėti, o moksleiviai – dalyvauti Lietuvos kariuomenės organizuojamoje istorinėje Oršos mūšio laimėtojo, Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio, triumfo eisenos simboliškame atkartojime. Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės orkestras, moksleiviai su mokytojais bei istorinius personažus vaizduojantys viduramžių klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovai susirinko prie Aušros vartų, nuo kur pasak istorinių šaltinių, pažymint 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykusį Oršos mūšį, Vilniuje buvo surengtos triumfo eitynės. Per kurias gyventojams demonstruoti belaisviai ir trofėjai, ginklai, auksas, o paimtos priešo vėliavos pakabintos Vilniaus katedroje. Triumfo eisenoje, kurią sveikino užsienio diplomatai, valstybės pareigūnai ir vilniečių bendruomenė, pirmasis žengė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, o eisena nusidriekė per Lietuvos sostinę nuo miesto sienų iki didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje. Garsieji sostinės Aušros (Medininkų) vartai, pro kuriuos žengė eitynių dalyviai, iš pradžių vadinti „Ostrožskije varota“ (liet. – Ostrogiškio vartai), siekiant pašlovinti Oršos mūšio laimėtoją, vieną iš garsiausių Lietuvos istorijos karvedžių Lietuvos didįjį etmoną Konstantiną Ostrogiškį, amžininkų vadintą Antruoju Hanibalu ir Rusios Scipionu.

Istorinis šauklys paskelbė šiandienos eisenos tikslą ir pagrindines istorines žinutes, trumpai paaiškindamas kontekstą. Susidūrimas tarp dviejų kunigaikštysčių buvo neišvengiamas, nes Lietuvos valstybė kovodama dėl savo išlikimo plėtėsi į rytus, gaudama resursus reikalingus žūtbūtinei kovai su kryžiuočiais. Tokiu būdu Lietuva užvaldė didelę rytų slavų teritorijos, tapdama jų gyventojams apsauga nuo Aukso Ordos bei vakarietiškų vertybių tiltų. Maskva nuėjo despotinės imperijos raidos keliu, kurios pagrindu tapo vienvaldis valdovas, turintis prievarta ir griežtu valdymu užtikrinti stabilumą.

1514 m. liepos 30 d. Maskvos kariuomenė užėmė svarbų Lietuvos pasienio miestą Smolenską. Šis laimėjimas rusų pajėgoms atvėrė kelią į Lietuvos gilumą. Lietuvos kariuomenė, kartu su sąjungininkų iš Lenkijos pajėgomis, nespėjusi atmušti maskvėnų nuo Smolensko užkirto kelią priešo pajėgoms ties Orša, kur rugsėjo 8 d. įvyksta mūšis.

Pasiekta Lietuvos kariuomenės ir jos sąjungininkų pergalė Oršos mūšyje yra reikšminga pasaulinėje karo meno istorijoje, nes šio mūšio metu lietuviai sutriuškino žymiai gausesnes Maskvos pajėgas, panaudodami apgaulingą manevravimą, artilerijos pasalą (vienas pirmųjų žinomų atvejų pasaulio istorijoje), kompleksišką persikėlimą per vandens kliūtį (keliose vietose vienu metu), naudojant pontoninius tiltus. Būtent šis apgaulingas manevras buvo pristatytas susirinkusiems „Viduramžių pasiuntiniai“ atlikus teatralizuotą mūšį, triumfo eisenai pasiekus Gedimino paminklą, Katedros aikštėje. Priekinė karių (riterių) linija imituoja traukimąsi, o „maskvėnai“ patenka į iš anksto parengtą „pasalą“ ir patrankų ugnimi yra sunaikinami, pasigirsta iškilmingas pergalės maršą.

Garbės sargybos kuopos kariai virš Valdovų rūmų iškėlė Lietuvos istorinę vėliavą, sugiedota „Tautiška giesmė“. Karo istorikas Karolis Zikaras, komikas ir influenceris Kristoforas Vaidutis aptarė Oršos mūšio reikšmę ir įdomybes, atsakyta į moksleivių klausimus.

Savo mastu ši karinė pergalė prilygo Žalgirio mūšiui, nes Oršos mūšyje buvo sustabdyta, tuo metu stiprėjusi Maskvos agresija, jos veržimasis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją. Pasiekusi šia didžią pergalę Lietuva išgarsino save kaip Vakarų civilizacijos gynėja nuo grėsmių, kurios kyla Vakarų pasauliui iš Rytų.

LK nuotraukos