Gegužės 6-17 dienomis Lietuvos ir Latvijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje vyko tarptautinė minų paieškos ir nukenksminimo operacija Baltijos jūroje „Atvira dvasia 19" (angl. ,,Open Spirit 19“). Pirmasis radinys pasirodė vos prasidėjus operacijai – gegužės 6 d. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje rasta ir sėkmingai sunaikinta Pirmojo pasaulinio karo jūrinė inkarinė mina. Apie 13 jūrmylių nuo Klaipėdos buvusį sprogmenį surado ir sunaikino Belgijos karo laivas BNS „Bellis“. Iš viso operacijos metu šiemet rastos ir sunaikintos aštuonios jūrinės minos.
„Atvira dvasia“ operacijoje dalyvavo keturiolika karo laivų iš dešimties valstybių: Danijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Latvijos, Vokietijos, Belgijos, Norvegijos, taip pat minų paieška buvo atliekama ir du dronai. Pagrindinė operacijos užduotis – rasti ir sunaikinti nuo I ir II pasaulinių karų likusias minas.
Faktai trumpai:
Apie Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Povandeninės veiksmų komandos narų išminuotojų darbą ieškant minų kalbėjo komandos vadas kpt. ltn. Irmantas Medutis:
Kiek laiko užtrunka paruošti profesionalų narą išminuotoją, kol jis gali minų paiešką ir neutralizavimą vykdyti savarankiškai?
Naro išminuotojo parengimas vyksta gan ilgai, reikia mažiausiai 3–5 metų, kartais ir ilgiau. Pirmiausia karys norintis tapti naru išminuotoju turi pereiti atranką į mūsų komandą, kur patikriname jo charakterio savybes, vandens, uždarų patalpų ir kitas baimes, taip pat labai svarbus noras ir motyvacija tapti naru bei gebėjimas dirbti komandoje. Po to vyksta Bazinis naro kursas, kurio metu karys mokomas nardyti ir vykdyti bazines užduotis po vandeniu. Sėkmingai baigęs šiuos du etapus jis tarnauja kaip naras ir kaupia patirtį po vandeniu kelerius metus. Per juos karys siunčiamas į sprogdintojo ir į kitus išminavimo kursus Lietuvos kariuomenėje. Kitas etapas – Naro išminuotojo kursas, kuris vyksta Latvijos Narų mokykloje ir trunka apie 7 mėn. Pabaigęs šį kursą karys gauna naro išminuotojo kvalifikaciją, o komandoje eina Naro išminuotojo padėjėjo pareigas. Tapęs naru išminuotoju dar turi įgyti patirties iš vyresnių kolegų, kol galės vykdyti savarankiškai išminavimo užduotis.
Kiek sprogmenų padedama prie surastos minos? Kokia sprogstamoji jų galia?
Sprogmenų kiekis dažniausiai priklauso nuo minos tipo, jos būklės, korpuso pažeidimų, vertiname, ar minoje esantys sprogmenys gavo sąlytį su sūriu jūros vandeniu, tai trukdo sėkmingai detonuoti miną. Kad mūsų užtaisas detonuotų miną, svarbu jį padėti toje vietoje, kur yra sprogstamoji medžiaga pačioje jūrinėje minoje. Tai jei sunku „prieiti“ ar pakankamai atsikasti miną, tada sprogmenų dedame daugiau. Vidutiniškai reikia keletą kilogramų sprogstamosios medžiagos, kad detonuotume jūrinę miną, kurioje gali būti net keli šimtai kilogramų sprogmenų. Tai sprogstamoji galia susidaro labai didelė, todėl kai detonuojama mina, mes matome paviršiuje, kaip sprogimo banga išstumia vandenį į orą, sudarydama aukštus vandens stulpus.
Per savo ilgą naro išminuotojo praktiką ieškodami minų, žvalgydami dugną esate radę įvairių netikėtų objektų. Kurie radiniai įsimintiniausi?
Teko vykdyti treniruotes prie nuskendusio laivo Baltijos jūroje. Panėrus pasimatė nuskendusio laivo liekanos, kurios buvo nusagstytos dirbtinėmis žuvelėmis, pilkeriais ir įvairiais kabliais naudojamais jūrinei žūklei. Jų buvo tiek daug, kad turbūt būtų galima atidaryti žvejų parduotuvę. Paaiškėjo, kad ta vieta yra mėgstama menkių žūklės mėgėjų. Esame radę ,,Go pro“ filmavimo kamerą. Vienas įspūdingiausių radinių, kai netoli Danijos vykdant minos paiešką, karys prie minos rado senovinį ginklą. Jis buvo senai gulėjęs, nes metalas tiesiog sutrupėjo ištrauktas iš vandens vos palietus. Liko tik medinė buožė, kuri dabar kabo ant mūsų komandos sienos. Kitas radinys buvo Danės upėje. Netgi du, bet ne tą pačią dieną. Abu kartus tiesiog vykdėme paieškos po vandeniu upėje treniruotę. Nieko konkretaus neieškojome, bet buvo užduotis traukti viską, kas upei nepriklauso. Tai radome keletą prieštankinių minų, taip pat moterišką rankinuką su viduje esančiu akmeniu. Turbūt jis buvo pavogtas ir išmestas į upę. Be akmens rankinuke radome asmens tapatybės kortelę, bankines, nuolaidų bei vizitines korteles. Taip pat kitų vagį nesudominusių daiktų. Tiesiog iškvietėme policiją, kuri vėliau ir pasirūpino daiktų grąžinimu. Esame radę skraidantį droną, kurį atidavėme šeimininkui, nes jis pats perspėjo, kad jeigu rastume, tai būtų dėkingas, kad gražintume.
Karinių jūrų pajėgų informacija ir nuotraukos
