Naujienos

„Ačiū, kad niekada nepasidavėte, kad išliko Lietuva, į kurią galėjau sugrįžti", - teigia rugpjūčio pabaigoje prisiekęs Lietuvos savanoris, jaunesnysis eilinis Dainius Šileika. Į senolių žemę jis grįžo iš Kanados, kurioje anksčiau taip pat sėkmingai žengė kario keliu.

Rugpjūčio 21 d. Vilniuje, Artūro Sakalausko žūties vietoje, ištikimai tarnauti Lietuvai prisiekė 13 karių iš Savanorių pajėgų Didžiosios Kovos rinktinės 801 kuopos. Priesaikos žodžius visų karių vardu skaitė ir dalinio kovinę vėliavą pabučiavo jaunesnysis eilinis Dainius Kazimieras Valiūnas Šileika.

J. eil. D. Šileikos seneliai Lietuvą paliko Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, vėliau įsikūrė Kanadoje. Tėvai Dainių mokė lietuvių kalbos ir skatino dalyvauti lietuvių išeivių veikloje. Dainius šeštadieniais lankė lietuvišką mokyklą, buvo Kanados lietuvių jūrų skautų narys, Kanados lietuvių jaunimo sąjungos viceprezidentas. Įstojęs į Kanados armijos rezervą (Savanorių pajėgas), tarnavo Afganistane, kovinėje grupėje, užsitarnavo seržanto laipsnį. Grįžęs iš misijos baigė mokslus universitete. Užpernai vasarą Dainius su žmona persikėlė į Lietuvą, susilaukė pirmagimio ir šiuo metu gyvena bei dirba Vilniuje. D. Šileika nusprendė, kad jo karinės žinios ir įgūdžiai gali būti naudingi Lietuvai, todėl įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorių pajėgų gretas, kad galėtų sąžiningai ir ištikimai tarnauti Lietuvai.

„Augdamas lietuviškoje šeimoje, tarp kitų lietuvių, kurie išvyko tada, kaip ir mano seneliai, prisimenu jų dainas. Kad ir šią: „Grišim, grišim, ten kur teka Nemunėlis, ir Neris /Kur pavasarį ant tako/Obelų žiedeliai kris /Kur gegutė užkūkavo /Mums per sodą skrisdama /Kur lopšely užliūliavo/Mus pirmais sapnais mama...", - pasakoja D. Šileika.

Deja, ne visiems pavyko grįžti į Lietuvą. Vienas Dainiaus senelis mirė prieš Nepriklausomybę, o kiti, nors jiems ir teko laimė aplankyti laisvą Lietuvą, jau buvo per seni pasilikti gyventi Tėvynėje.

„Klausantis senelių pasakojimų ir tos kartos istorijų, iškildavo mintis: Lietuva didvyrių šalis. Ką žmogus gali apie save žinoti? Žino, ką veikia, kuo tiki, ir iš kur kilęs. Veiklą ir tikėjimą žmogus gali keisti, bet to, iš kur kilęs - niekada nepakeis. Šis klausimas vis dažniau pradėjo neduoti ramybės ir nutariau, kad man reikia sugrįžti į senelių Tėvynę ir pačiam pamatyti, kokia ta Lietuva."

Naujasis savanoris Dainius giria ir didžiuojasi Tėvynėje gyvenančiais tautiečiais vadina juos didvyriais, apie kuriuos jam kadaise pasakojo į Kanadą emigravę seneliai. Anot D. Šileikos, nors užsienio lietuviai ir stengėsi paremti, palaikyti gimtinę gyvendami Kanadoje ir JAV - Lietuva tebėra tik čia pasilikusiųjų ir gyvenusių žmonių dėka.

Dainius Šileika, stodamas tarnauti savanoriu, dėkojo šalies žmonėms ir ypač kariams už nenuilstantį atsidavimą kuriant ir išlaikant Valstybę: „Ačiū, kad stengėtės ir niekada nepasidavėte. Ačiū, kad jūsų pastangomis išliko Lietuva, į kurią aš galėjau sugrįžti. Ir nors aš neišgyvenau kartu su jumis sovietinės okupacijos laikų, leiskite man bent dabar prisidėti prie jūsų darbų - tapti didvyriu, kaip ir jūs", - sakė savanoris D. Šileika.

Kpt. Darius Ulozas, KASP štabo viešųjų ryšių karininkas

Nuotraukos iš asmeninio D. Šileikos archyvo ir D. Ulozo

Dainius Šileika (kairėje) Kanados armijos seržantas operacijoje Afganistane.
Lietuvos vėliavą vežėsi netgi į misiją.
J. eil. D. Šileika, po priesaikos ceremonijos Lietuvos Respublikos Seime.

Straipsnis publikuotas naujausiame Krašto apsaugos savanorių laikraščio „Savanoris" numeryje.
Jį galima atsisiųsti: http://goo.gl/d3472B