Naujienos

Lietuvos kariuomenės analitikai sausio mėnesį fiksavo ženklų priešiškos informacijos augimą nukreiptą prieš Lietuvą ir jos sąjungininkes. Lyginant su 2024 m. gruodžio mėnesiu, užfiksuota 26% daugiau neigiamų informacinių atvejų. Rusiškoje informacinėje erdvėje Lietuva kaltinta reiškiant teritorines pretenzijas į Kaliningrado sritį ar siekiant įvykdyti šios srities blokadą. Didelio dėmesio taip pat sulaukė sausio viduryje pradėta NATO stebėjimo misija Baltijos jūroje. Rusijos žiniasklaidoje ši misija vaizduota kaip NATO provokacija Rusijos atžvilgiu.

Rusijos valstybės atstovai ir propagandos aktoriai agresyviai sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pranešimą „X“ platformoje, kuriame išreikštas neigiamas Lietuvos požiūris į Rusijos sprendimą pervadinti Kaliningrado srityje esantį Kristijono Donelaičio vardo muziejų ir teigiama, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu“. Pagrindinės fiksuotos žinutės, skleistos Rusijos Dūmos atstovų ir kitų pareigūnų, tikino, kad Lietuva vykdo konfrontacinę politiką Rusijos atžvilgiu ir turi teritorinių pretenzijų. Taip pat agresyvia retorika teigta, kad  Rusija yra pasiruošusi atsakyti į bet kokias grėsmes. Rusijos propagandininkai šią situaciją išnaudojo siekdami išlaikyti Rusijos viešojoje erdvėje įtvirtintus naratyvus apie Antrojo pasaulinio karo eigą ir rezultatus. Buvo teigiama, kad Lietuva turi būti dėkinga Sovietų Sąjungai už neva padovanotus Vilniaus ir Klaipėdos kraštus.

Priešiškoje informacinėje erdvėje daug dėmesio skirta sausio 14 d. pradėtai NATO povandeninės infrastruktūros Baltijos jūros stebėsenos misijai „Baltic Sentry“. Pagrindinės užfiksuotos ir per mėnesį įtvirtintos žinutės teigė, kad NATO nepagrįstai kaltina Rusiją dėl incidentų Baltijos jūroje ir juos išnaudoja kaip pretekstą didinti karinius pajėgumus, trikdyti prekybinio Rusijos laivyno judėjimą. Teigiama, neva NATO planuoja įvykdyti jūrinę Kaliningrado blokadą ir paversti Baltijos jūrą vidiniu NATO ežeru, o tokie veiksmai artina prie neišvengiamo NATO ir Rusijos konflikto. Tikėtina, kad šie naratyvai yra nukreipti į Rusijos vidaus auditoriją, siekiant įteigti tariamą NATO grėsmę.

Sausio mėnesį stebėtas Baltarusijos informacinis spaudimas nukreiptas prieš Lietuvą ir NATO, kurio augimas fiksuotas Baltarusijos prezidento rinkimų laikotarpiu. Baltarusijos režimas toliau siekė stiprinti propagandos liniją apie Lietuvos ir kitų Baltarusijos kaimyninių valstybių tariamai ruošiamą intervenciją į šios valstybės teritoriją ir siekį jėga pakeisti režimą. Rinkimų dieną kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aleksandras Lukašenka ne tik pakartojo šias žinutes, bet ir diskreditavo Lietuvos valstybę ir jos suverenitetą, tvirtindamas, kad per 30 nepriklausomybės metų Lietuvos valdžia sunaikino valstybę ir tapo tik Vakarų valstybių sprendimų įgyvendintoja. Tikėtina, kad šie pareiškimai yra Baltarusijos režimo reakcija į Lietuvos poziciją nepripažinti prezidento rinkimų ir jų rezultatų. 

Aptariamuoju laikotarpiu priešiškoje informacinėje erdvėje dominavo temos susijusios su NATO ir Rusijos santykiais, Lietuvos užsienio politika Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu ir Rusijos karu prieš Ukrainą. Tikėtini priešiškų valstybių tikslai apėmė siekį stiprinti vidinių Rusijos ir Baltarusijos auditorijų paramą šių valstybių vykdomai politikai Lietuvos ir NATO atžvilgiu.

Asoc. nuotr.