Lietuvos kariuomenės logistams tarptautinės pratybos ,,Kardo kirtis 2014" baigėsi tik birželio 29 d. Nors oficialiai devynias dienas trukusi lauko taktikos pratybų dalis Lietuvoje, Gaižiūnų poligone, pasibaigė birželio 18 d. ir daugelis manevrinių vienetų tą pačią dieną pajudėjo į pastovias dislokacijos vietas.
Užsienio valstybių kariai ir technika pradėjo savo kelionę iš Lietuvos. LK Judėjimo kontrolės centras rėmė išvykstančias pajėgas, užtikrindamas terminalo operacijas Klaipėdos jūrų uoste, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostose, vykdydamas sienos kirtimo ir muitinės procedūras, kontroliuodamas krovinių ir personalo srautus, koordinuodamas technikos krovos darbus, vykdydamas transporto judėjimo kontrolę Lietuvos teritorijoje. JKC - simbolinis vienetas, kuris atidarė pratybų dalyviams „duris" į Lietuvą, ir, pasibaigus pratyboms, jas uždarė, paskelbdamas neoficialią pratybų pabaigą. JKC kariai dar 10 dienų vykdė operacijas Klaipėdos jūrų uoste, kur Danijos kariuomenės karinė technika ir įranga buvo ruošiama išvykimui ir, koordinuojant JKC kariams, birželio 26-27 d. paliko Lietuvos Respublikos teritoriją. Pratybų dalyvių išvykimas tęsėsi per Vilniaus, Kauno, Palangos, bei Šiaulių oro uostus, per kuriuos į pratybas buvo atvykę iki pusantro tūkstančio užsienio karių su įranga ir technika.
Gal JKC indėlis ir liko nepastebėtas, bet jie pirmieji sutiko ir paskutinieji išlydėjo užsienio šalių karius, nes yra atsakingi už sklandų sienos kirtimo ir muitinės procedūrų atlikimą, karių ir krovinių kontrolę oro ir jūrų uostų terminaluose. Štai jų darbo pavyzdys: Lietuvos oro uostuose leidosi JAV, Danijos, Norvegijos, UK kariuomenių orlaiviai, gabenantys reikiamą įrangą ir techniką pratyboms. Leidosi bei kilo taktiniai transportiniai orlaiviai C130 HERCULES. Tačiau didžiąją dalį įrangos atgabeno strateginiai transporto orlaiviai C-5 Galaxy ir C17 Globemaster III. Tokio masto pratybos JKC kariams davė labai daug naudos ir patirties bendradarbiaujant ir tobulinat įgūdžius tarp įvairių institucijų ir padalinių.
Nors logistai juokauja, kad pratybos - tai jų kasdienybė ir iš esmės jiems near didelio skirtumo tarp pratybų ir kasdieninės veiklos, vis dėlto „Kardo kirtis 2014" buvo dar vienas iššūkis, pakeitęs kasdieninę rutiną. O šūkis „Mūsų parama bendriems tikslams pasiekti" įgauna dar didesnę prasmę. Kai apžvelgi, kas padaryta, supranti, kad pratybų metu tikrai padaryta nemažai.
Pratybų aprūpinimą „Kardo kirtis 2014" Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono kariai pradėjo tada, kai į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė Danijos karių kontingentas su karine technika bei įranga. Įranga buvo transportuojama į pratybų vietas Gaižiūnų poligone ir Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną. Daugiafunkcinės paskirties sunkvežimiais SISU buvo pervežti Danijos kariuomenės šarvuočiai ir jūriniai konteineriai. Iki šios dienos sunkvežimiai nuvažiavo 26 200 km ir pervežė 552 t krovinių.
Krovinių pervežimo kuopos I būrio I skyriaus vadas srž. Dainius Kazlauskas didžiavosi: „Per pratybas „Kardo kirtis 2014" vykdėme transportavimo užduotis, kurių metu buvo puiki proga prisiminti ir atnaujinti kolonos formavimo ir veiksmų joje procedūras. Atlikdami krovos darbus, bendradarbiavome su Danijos kariais ir pasidalinome turima patirtimi. Nors vargino ilgi atstumai ir dideli krovinių kiekiai, šios pratybos leido parodyti savo profesionalumą, vykdant realias logistines transportavimo operacijas."
„Kardo kirtis 2014" pratybos vyko trijose Baltijos valstybėse, todėl Vytenio batalionas rūpinosi Lietuvos karių nuvežimu į
Adaži karinį poligoną Latvijoje. Pratybų metu administracinis transportas, veždamas karius, įveikė net 4950 km.
Dar vienas iššūkis bataliono karių laukė Klaipėdos jūrų uoste, kai reikėjo atlikti degalų papildymą Danijos kariuomenės transporto priemonėms. Šiai užduočiai įgyvendinti buvo panaudotos mobiliosios kuro cisternos.
Be transportavimo užduočių Vytenio bataliono logistai pratyboms sumontavo angarus, bataliono virėjai ruošė maistą pratybų dalyviams. Pasibaigus pratyboms, jų laukė ne mažesnės logistinės užduotys - nuvežti priemones į jūrų ir oro uostus.
Itin dėmesingai rūpintasi karių apgyvendinimu ir maitinimu. Kareivinėse ir palapinėse gyveno apie 2000 karių. Vien tik Ruklos įguloje kareivinėse gyveno 950 Danijos, 48 Lenkijos ir 38 JAV kariai. Dalis karių maitinosi Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centro valgyklose. Ten 3 kartus per dieną buvo maitinama apie 1500 karių. Kiekvieno kario meniu sudarė šalti patiekalai, įvairios salotos, sriubos, karšti patiekalai, gėrimai, vaisiai. Be pratybų dalyvių tuo laikotarpiu Ruklos įguloje maitinosi Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės jaunųjų šaulių I ir II pakopos
poilsinės stovyklos jaunieji šauliai, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos organizuotos karinės stovyklos dalyviai ir Dragūnų batalione tarnaujantys kariai. Taigi buvo dienų, kai valgyklos kolektyvas maitinimą vykdė pagal tris skirtingus valgiaraščius, todėl ir darbų apimtis tris kartus padidėjo. Tuo tarpu kariai, vykdantys užduotis Gaižiūnų poligone, buvo aprūpinami sausu maisto daviniu. Kiekvienos dalyvaujančios šalies kariai sausus davinius į pratybas atsigabeno kartu su savimi.
Gaižiūnų poligone per pratybas buvo naudojama apie 800 vienetų įvairios karinės technikos, tokios kaip tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuoti ir nešarvuoti transporteriai, įvairi šarvuota žvalgybinė, inžinerinė, medicininė, remonto ir evakuacijos, ugnies valdymo, vadovavimo ir valdymo, transportavimo ir logistinio aprūpinimo karinė technika. Dideliu iššūkiu logistams tapo mokymuose dalyvaujančios karinės technikos ir padalinių vadaviečių elektros generatorių aprūpinimas kuru. Nors daliniai dar nepateikė galutinių kuro sunaudojimo ataskaitų, tačiau Materialinių resursų departamento specialistai prognozuoja, kad per pratybas buvo sunaudota apie 3 tonos benzino ir apie 140 tonų dyzelino.
Materialinių resursų departamento kariai parodė nekasdienišką operatyvumą atsiradus partnerių poreikiui aprūpinti STRYKER šarvuočius atsarginėmis detalėmis, spec. skysčiais, tepalais. Užtikrinant sklandų medžiagų tiekimą, išanalizuoti ir pasirinkti optimaliausi sprendimo būdai tarp partnerių ir Lietuvos verslininkų.
Visų pratybų laikotarpiu kvalifikuoti karo medikai 24 valandas per parą užtikrino medicininę paramą pratybų dalyviams, vykdė karių visuomenės sveikatos priežiūrą. Per visą pratybų laikotarpį reali medicininė parama profesionaliai buvo suteikta 71 kariui. Karo medikų profesionalumą išbandė 2 lenkų, 46 danų ir 23 lietuvių kariai. Dalis karių po apžiūros tęsė pratybas, dalis karių buvo stacionarizuoti, net 14-ai karių prireikė ligų specialistų Lietuvos nacionalinėse sveikatos priežiūros įstaigose konsultacijos.
Sąjungininkų pajėgų priėmimas - didžiulis logistikos uždavinys, kurį vykdant dalyvauja ne tik kariuomenė, bet ir įvairios civilinės institucijos bei privačios organizacijos. Šiose pratybose Lietuvos kariuomenės logistai užtikrino karių apgyvendinimą, maitinimą, aprūpinimą elektra, degalais, skalbimo paslaugomis, medicinine parama, transportavimo parama. Karinė logistika iš esmės yra efektyvaus ir veiksmingo krovinių ir paslaugų srauto planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės procesas, apimantis paslaugas ir su tuo susijusią informaciją - nuo kilmės iki vartojimo vietos. Žvelgiant plačiau, tai reiškia, kad ir šių pratybų metu, veiksminga ir tvari logistika turėjo labai didelę, nors dažnai ir nematomą, įtaką kasdieniam pratybų ritmui.
Kartais pratybose dalyvaujantiems manevriniams vienetams ar jų veiksmus stebintiems kitiems pratybų dalyviams susidaro klaidingas įspūdis, kad įranga, technika ir visas aprūpinimas „veikia savaime", tačiau savaime niekas neveikia. Visa tai - sklandžiai organizuotas Lietuvos kariuomenės logistų darbas.
Parengė Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos viešųjų ryšių specialistė Irma Eitminavičienė