Naujienos

Kauno įgulos vado plk. Audronio Navickio kvietimu, bendradarbiaujant su Kauno miesto ir rajono savivaldybių vadovybe, mirusiųjų dienos išvakarėse Užliedžių sen. Kauno raj., minint 70 - ąsias brg. gen. Kazio Veverskio žūties metines iškilmingai atidengtas paminklas.

K. Veverskio amžino poilsio vietą aplankė, uždegė žvakutes, padėjo gėles ir tylos minute pagerbė mirusįjį Krašto apsaugos viceministras Ramūnas Usonis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas bei kiti asmenys.

Paminklą brg. gen. K. Veverskiui pašventino Raudondvario parapijos klebonas - dekanas monsinjoras Augustinas Paulauskas. Ceremonijos pradžią paskelbė trys Karinių oro pajėgų orkestro fanfaros ir dedikacinės Lietuvos šaulių sąjungos Garbės kuopos šaulių salvės: „Už Lietuvos laisvės kovotojus" - 1 šūvis, „Už Lietuvos laisvės armiją ir jos vadą, brigados generolą Kazį Veverskį" - 2 šūviai, „Už Lietuvą Tėvynę" - 3 šūviai. Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Krašto apsaugos viceministras Ramunas Usonis, Seimo nariai, Kauno raj. ir Kauno miesto savivaldybės atstovai, Karinių oro pajėgų vadas plk. Audronis Navickas, Kauno įgulos dalinių vadai ir kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės kuopos šauliai, Karinių oro pajėgų orkestras, K. Veverskio artimieji ir kiti asmenys. Ceremoniją vainikavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro maršas. Vėliau Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Kauno įgulos kapelionas kpt. Tomas Karklys aukojo Šv. Mišias už visus kovotojus žuvusius už Lietuvos laisvę, Kauno įgulos vienetų mirusius karius, tarnautojus ir mūsų artimuosius.

K. Veverskis gimė 1913 metų gruodžio 9 d. Veliuonos valsčiuje, Kalvių kaime. 1938 m. Pašauktas į Lietuvos kariuomenę tarnavo Tauragėje, 7-ajame pėstininkų pulke, vėliau stojo mokytis į Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą. Po Lietuvos okupacijos slapta pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotųjų asmenų stovykloje Rytprūsiuose, vėliau dirbo vienoje Berlyno leidykloje. 1941 m. lapkričio mėnesį K. Veverskis grįžo į Lietuvą. Įsitikinęs, kad nepriklausomybė nedovanojama, o iškovojama, jis tų metų gruodžio mėnesio 13 d. Vilniuje įkūrė pogrindinę karinę organizaciją - Lietuvos laisvės armiją (LLA) ir jai vadovavo. Po karo skelbė antisovietinį pasipriešinimą, tikėdamas, kad pati tauta turi išsikovoti laisvę. 1944 m. Senio slapyvardžiu aršiai kovėsi su Raudonąja armija. Organizavo Seredžiaus puolimą ir sovietinio aktyvo sunaikinimą. K. Veverskis redagavo, leido ir platino pogrindinį laikraštį „Karinės ir politinės žinios". Veždamas nelegalią spaudą 1944 m. gruodžio 28 d. žuvo pasaloje prie senojo Raudondvario tilto. Tik 32-uosius metus pradėjusio, vieno žymiausių rezistencijos vadų, K. Veverskio kūną motina slaptai palaidojo be karsto Raudondvario kapinių pakraštyje. 1999 m. rugpjūčio 13 d. K. Veverskio palaikai buvo garbingai perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir Kauno įguloje dislokuotų vienetų kariai taip pat pagerbė ir kitose laidojimo vietose - Aukštųjų Šančių karių kapinėse (Kaune), Marijampolėje esančių Lietuvos karo aviacijai save pašventusių karių amžino poilsio vietas. Padėjo gėles, uždegė žvakutes, juos pagerbė tylos minute.

Nuotraukų autoriai: Ričardas Pasiliauskas, Laisvūnas Vizbaras ir Gintautas Deksnys.