Naujienos

Rugpjūčio 1 d. sukanka lygiai 80 metų, nuo 1935 metų rugpjūčio 1 d., kai tuometinio Lietuvos kariuomenės vado divizijos generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“. 1935 metų rugpjūčio 1 d. yra laikoma Lietuvos karinio laivyno įkūrimo data, nuo kurios laivynas pradėtas kurti kaip savarankiška kariuomenės rūšis.

Karinį laivą pavadintą „Prezidentas Smetona“ Lietuva iš Vokietijos nusipirko dar 1927 m. Tuomet tai buvo nuginkluotas vokiečių minų traleris M-59. Tuo metu vyriausybė jį priskyrė Vidaus reikalų ministerijos pasienio policijai. Laivas atliko pakrančių apsaugos funkcijas - jūroje saugojo valstybės sieną, gaudė kontrabandininkus. Vėliau, įsigijus naujų patrulinių katerių, skirtų pakrančių apsaugai, 1932 m. laivas „Prezidentas Smetona“ buvo perkeltas į rezervą.

Nuo 1935 m. mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona" vėl rikiuotėje. Laivo vadu buvo paskirtas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, artilerijos karininku - leitenantas Povilas Labanauskas, inžinieriumi mechaniku - Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku - Vytautas Kuisinas. 1935 m. spalio 26 d. pirmasis bandomasis (po rezervo) laivo išplaukimas į jūrą buvo istorinis, nes ant „Prezidento Smetonos" stiebo pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava. Tuo metu vienintelis karo laivas atliko mokomąsias užduotis, ruošė karo jūrininkų rezervą. Tarpukario Lietuvos kariuomenės vadovybė puoselėjo planus plėsti karo laivyną, perspektyvoje buvo numatoma įsigyti daugiau karo laivų - minininkų, minų tralerių, povandeninių laivų.

Tokia buvo Lietuvos karinio laivyno pradžia, deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių, nežiūrint rimtų ateities planų, taip ir likusi tik pradžia. 1940 m. liepos 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, ir jau birželio 22 d. okupantų karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona" su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Laivo vadas kpt. ltn. P. Labanauskas ir kiti karininkai, nepaklusę okupantų reikalavimui, nuo laivo nuleido Lietuvos karinio laivyno vėliavą ir naktį su jachta iš Šventosios pasitraukė į Vakarus, oficialiai neperdavę laivo sovietams. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys tokiu būdu pasipriešino SSRS okupantams.

Okupantų nusavintas laivas, ir pavadintas „Korall", II-ojo pasaulinio karo metu dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukė ant minos ir nuskendo Suomijos įlankoje.

2009 m. rugpjūčio mėn. Aegnos salos rajone (Suomijos įlanka) nuskendusio laivo liekanas aptiko Karinių jūrų pajėgų laivas N42 „Jotvingis" bei Klaipėdos universiteto narai.

Šiuolaikines 1992 m. atkurtas Lietuvos Kariuomenės Karinės jūrų pajėgas sudaro arti 600 karių ir darbuotojų, tarnaujančių ir dirbančių įvairiuose padaliniuose - Karinių jūrų pajėgų štabe, Karo laivų flotilėje, Mokymo centre, Logistikos tarnyboje, Povandeninių veiksmų komandoje, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje, bei Jūrų gelbėjimo koordinavimo centre.

Didžiausias Karinių jūrų pajėgų padalinys yra Karo laivų flotilė, kurios sudėtyje yra 8 kariniai laivai, paieškos ir gelbėjimo laivas, bei du uosto kateriai.

Tarpukaryje sukurtos Karinių jūrų pajėgų tradicijos sėkmingai puoselėjamos ir šiandien.

Karinės jūrų pajėgos didžiuojasi pajėgiais karo laivais ir modernia technika, profesionaliais užsienio mokyklose bei įvairiuose tarptautiniuose kariniuose mokymuose patirties įgijusiais karo jūrininkais.

Karinių jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas srž. Audrius Vitkauskas.

Karinių jūrų pajėgų archyvo nuotraukos.