Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Kovinio rengimo užduotys reikalauja psichologinio pasirengimo

Kovinio rengimo užduotys reikalauja psichologinio pasirengimo

Pratybose „Inžinierių griausmas 2017" nemenką vaidmenį atlieka psichologas kpt. M. Gricius. Juozo Vitkaus inžinerijos batalione tarnybą atliekantis psichologas papasakojo apie karo psichologijos subtilybes.

 

Specialistas patvirtino, kad kariams nuolat rengiamos paskaitos apie kario psichologinį pasirengimą - prevenciniai seminarai. Psichologas pasakojo, kad kariai žino apie galimybę bet kada apsilankyti pas psichologą ir pasikalbėti jiems rūpimais klausimais. Dažniausiai psichologo kabineto duris praveria jauni kariai, žmonės, kurie niekada nebuvo susidūrę su karyba. Kardinaliai pasikeitusios gyvenimo sąlygos ir aplinkybės neretai žmonėms sukelia stresą.

 

Būtent stresinę situaciją kapitonas integravo į pratybų „Inžinierių griausmas 2017" užduotį. Karys imitavo apsinuodijimą dujomis, apie kurį, likę kariai, nebuvo informuoti. Tokia situacija, anot specialisto, priverčia karius atkreipti dėmesį į savo ir draugų saugumą. Jie atidžiau atlieka pasiruošimo darbus, užtikrintai užsideda dujokaukes, apsaugines pirštines, nes supranta, kad jiems, kaip ir jų kolegai, kyla reali grėsmė apsinuodyti dujomis. Visų pratybų „Inžinierių griausmas 2017" metu psichologas stebi karius mokymo vietose, su jais susipažįsta ir užmezga kontaktą. Anot kpt. M. Griciaus, psichologui yra labai svarbu įgauti kario pasitikėjimą. Todėl dažnai reikiamą pirminę psichologinę pagalbą palūžusiam kariui gali suteikti jo būrio ginklo broliai. Mat pasikeitusį kolegos elgesį lengviausiai pastebi patys artimiausi žmonės.


Dažniausiai stresą sukelia galingi sprogimai, šūvių salvės ir sužeistųjų riksmai. Tokia operacija vyko ir vyr. ltn. M. Petravičiaus administruojamoje mokomojoje vietoje. Ypač svarbu, kad susidūrę su neplanuotais įvykiais, kariai nepasimestų ir gebėtų priimti tinkamus sprendimus.

 

Trečiadienį inžinieriai ir pėstininkai tęsė tarpusavio sąveikos ir bendradarbiavimo įgūdžių gerinimą. Užduoties vykdymo metu, dalis karių imitavo priešiškai nusiteikusias pajėgas. Likusi dalis išsikėlė tikslą - neutralizuoti priešą, įveikiant keturių juostų kliūčių ruožą - minų lauką, prieštankinį griovį, vielinę užtvarą ir kryptines minas. Inžinieriai nedelsdami ėmėsi veiksmų. Jie įrengė dvi perėjas minų lauke - minų laukų įveikimo komplektų pagalba, kurie užtikrina saugų pėstininkų judėjimą minų lauke. Pasiekus prieštankinį griovį, darbo ėmėsi sąjungininkai iš Norvegijos. Kolegos iš Skandinavijos naudojo tiltatiesę. Pasiekę vielines užtvaras, Lietuvos kariai naudojo savadarbius užtaisus - „Bangalore" torpedas. Po smarkaus ir kurtinančio sprogimo, buvo padarytas praėjimas, kuris siekė net 150 metrų. Pro jį judėjo ne tik pėstininkai, bet ir karinė technika. Prajudėję sąjungininkai sėkmingai užėmė priešo pozicijas, be didelių nuostolių.


Nuotraukų autorius - vyr.eil. Mantautas Patašius