Naujienos

Kovo 2-6 dienomis Estijoje, Alu miestelyje, Estijos savanorių pajėgų mokykloje vyko Baltijos šalių karo kapelionų pratybos CBCE-2 (angl. Chaplain Baltic Cooperation Exercise). Tai buvo antrosios tokios pratybos (pirmosios vyko pernai pavasarį Nemenčinėje, KRC), kuriose Lietuvos, Latvijos ir Estijos karo kapelionai sėmėsi patirties iš savo kolegų norvegų, suomių ir amerikiečių, dalijosi įžvalgomis tiek diskutuodami, tiek ir trumpuose pranešimuose pratybų tema „Rūpestis žuvusiais kariais ir jų šeimomis taikos ir karo metu". Lietuvos ir Latvijos kapelionai iki šiol nesukaupė tokios didelės patirties laidodami savo tautiečius karius (kaip žinome, taikos palaikymo misijose nuo 1993 metų Lietuva prarado tik 2 savo karius) kaip kitų tautų kapelionai. Estijos kapelionai kiek daugiau kartų turėjo rengti pagerbimo ir laidotuvių ceremonijas, tačiau irgi atvejai neskaičiuojami šimtais. Todėl buvo labai naudinga pasiklausyti žymiai ilgesnę nenutrūkstamą institucinę patirtį turinčių kolegų iš Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Suomijos įžvalgų bei patarimų.

Norvegijos karališkųjų oro pajėgų vyriausiasis kapelionas Jan Inge Ringsby plačiau papasakojo apie taikos metu rengiamas žuvusiųjų pagerbimo ceremonijas ir pagalba bei rūpesčiu žuvusiųjų šeimoms. Jis detaliai apžvelgė norvegų karo kapelionų indėlį pagerbiant aviakatastrofoje 2012 metų pavasarį Švedijos kalnuose žuvusią lėktuvo „C 130" įgulą ir teikiant visokeriopą pagalbą žuvusiųjų šeimoms. Pagerbimo ceremoniją apsunkino ne iš karto surasti žuvusiųjų palaikai, o žuvusiųjų šeimoms buvo įsteigtas pagalbos centras, veikęs 3 dienas. Žuvusių lakūnų šeimos buvo pakviestos į aviacijos bazę, kurioje žuvusieji tarnavo, ir ten pasiliko visas 3 paras. Pasak kapeliono, tomis sunkiomis nežinios kupinomis dienomis lakūnų šeimų nariams buvo suteikta psichologinė pagalba, jie buvo kas valandą informuojami apie situaciją ir apsaugoti nuo žiniasklaidos. Pagalbos šeimoms centras nustojo veikti, kai tapo nustatyta žuvimo vieta, kai paieškos ir gelbėjimo operacija buvo perkvalifikuota tik į paieškos operaciją, kai tapo aišku, kad lėktuvo įgula tikrai žuvo ir nėra jokių vilčių ką nors išgelbėti.

Amerikietis karo kapelionas Kenneth Gillespie akcentavo skirtumus tarp žuvusio kario pagerbimo ceremonijos, kuri yra grynai kariška ir beveik neturinti religinio atspalvio, nors joje ir dalyvauja karo kapelionas, ir pačių laidotuvių, kuriose žuvusiojo religiniai įsitikinimai yra centrinė ašis, apie kurią sukasi visa ceremonija.

Suomijos sausumos pajėgų vyriausiasis kapelionas Vesa Auren pasidalijo savo įžvalgomis apie šių dienų situaciją ir kaip planuoti kapeliono veiklą hibridinio karo atveju. Remdamasis taip pat ir Ukrainos įvykių raidos stebėjimu, hibridinį karą, kuris, deja, gali kilti ir mūsų šalyse, suomis kapelionas suskirstė į keturias fazes, kurios gali trukti mėnesiais ir metais. Tik pasiruošimo karinėms operacijoms metu mažai tikėtinos karių žūtys, o kitais etapais ir ypač trumpiausioje hibridinio karo fazėje, kai vyksta intensyvūs mūšiai, netektys gali būti itin gausios. Beje, savo pranešime Suomijos sausumos pajėgų kapelionas vietos skyrė ir Suomijos kapelionų istorinei patirčiai Žiemos karo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Dar ir šiandien suomiai deda pastangas, kad visi Suomijos kariai, žuvę mūšiuose su Sovietų Sąjungos kariuomene, būtų perlaidoti Suomijoje (kai kurios vietovės, kur vyko smarkūs mūšiai, šiandien yra Rusijos teritorijoje).

Paskutiniosios pratybų dienos antroji pusė buvo skirta kultūrinei programai Taline. Kapelionai dalyvavo ekumeninėse pamaldose Talino Viešpaties atsimainymo bažnyčioje, klausėsi Estijos kariuomenės orkestro koncerto ir nutarė kitas pratybas CBCE-3 surengti Latvijoje.

mjr. dr. Virginijus Veilentas