Naujienos

Rugsėjo 12 d. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršininkas plk. ltn. Aleksiejus Gaiževskis ir kariai paminėjo jauniausio Lukšų šeimos sūnaus Stasio Lukšos-Juodvarnio žūtį.  Kariai aplankė Antaną Lukšą, vienintelį gyvą išlikusį Lukšų šeimos Laisvės kovų didvyrį, ir kartu su juo nuvyko į Veiverių „Skausmo" kalnelį, kuriame įamžinti 75 Tauro apygardos partizanai.

Padėję gėlių prie paminklinio kryžiaus žuvusių brolių Lukšų - Jurgio-Piršlio, Juozo-Skirmanto, Stasio-Juodvarnio - atminimui, tylos minute išreiškė pagarbą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvusiems. Tarp daugelio paminklų, šis kryžius pastatytas Antano Lukšos pastangomis.

***

1926 metais gimęs ir augęs Marijampolės apskrities Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaimo ūkininkų Onos ir Simono Lukšų šeimoje, jauniausias sūnus Stasys baigė Juodbūdžio pradžios mokyklą, Veiverių progimnaziją, Kauno amatų mokyklą. Sovietų okupacijos metais Petraičio pavarde studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete. Kaip ir vyresniems Stasio Lukšos broliams: Jurgiui, Juozui ir Antanui, pats gyvenimas nepaliko kitos išeities - tik pasipriešinimą okupanto represijoms. 1946 metų sausio 1 dieną Juodvarnio slapyvardžiu Stasys Lukša įstojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko 2 kuopos partizanų gretas, nuo rugsėjo buvo paskirtas Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio centro ryšininku su Tauro ir Didžiosios Kovos apygardomis. Išaiškinus sovietų agento Juozo Markulio-„Erelio" išdavystę, 1947 metų sausį grįžo į Tauro apygardą, buvo paskirtas Geležinio Vilko rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininku. Rugsėjo 12 dieną okupanto kareivoms užpuolus Tauro apygardos puskarininkių karinę mokyklą Kazlų Rūdos miškuose, dengdamas atsitraukiančius bendražygius žuvo kautynių metu. Palaidojimo vieta iki šiol nežinoma. 1998 metais Stasys Lukša-Juodvarnis, Tautvydas pripažintas kariu savanoriu (po mirties), suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. Šie duomenys liudija Stasio Lukšos likimą, tiesusį kelią į lietuvių tautos laisvę...

Lukšų šeimos pasiaukojantis gyvenimas ir didvyriška kova už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę aprašyti daugelyje leidinių, įamžinti dokumentinių bei meninių filmų juostose. Tačiau niekas negalės pakeisti tikro - gyvo bendravimo su tų įvykių liudininkais, ginkluotosios rezistencijos kovų žiaurumus pamenančiais ne iš kino filmų ar knygų. Tų įvykių liudininkų prisiminimai yra jų sieloje ir kūnų randuose, paliktuose raudonųjų budelių, bet svarbiausia, kad neliko randų nepalaužiamoje Lietuvos partizanų dvasioje... Vienas iš jų - Laisvės kovotojas Antanas Lukša, išgyvenęs kankinimus ir lagerius, pažeminimą ir nuolatinį persekiojimą visą sovietmetį, tačiau nepalūžęs ir paskyręs sau didžiausią uždavinį - gyventi, kad galėtų padėti išgyventi ir nepalūžti kitiems. Šis žmogus ­ vienas tauriausių pavyzdžių dabartiniams Lietuvos kariuomenės kariams.