Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Inžinieriai dalyvavo 71-osiose Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties metinėse

Inžinieriai dalyvavo 71-osiose Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties metinėse

Lietpos 2 dieną Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai kartu su Pulkininko J.Vitkaus atminimo draugija surengė partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 71-ųjų žūties metinių paminėjimą. J. Vitkus buvo aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkas, kuris ne tik kūrė Lietuvos išlaisvinimo planus okupacijos metais, bet 1945-aisiais pats pasitraukė į mišką ir tiesiogiai partizanavo bei svariai prisidėjo kuriant organizacinę partizanų struktūrą, vienijant Dainavos apygardos partizanus.

 

Minėjimas prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, kurias kartu su Kauno įgulos kapelionu mjr. Tomu Karkliu aukojo Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis, jėzuitas, tėvas Gintaras Vitkus SJ. Šv. Mišių pradžioje buvo įneštos Lietuvos ir kovinė Inžinerijos bataliono vėliavos, giedamas himnas. Kartu su Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariais Šv. Mišių aukoje dalyvavo ir ne mažai garsių žmonių: profesorius Vytautas Landsbergis su žmona Gražina, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Po Šv. Mišių Įgulos bažnyčios prieigose nuaidėjo trys pagarbos salvės ‒ už Juozą Vitkų, už Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną ir už Lietuvą.

 

Vėliau Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai dalyvavo dokumentinio filmo „Nepaprasta auka“ premjeroje Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

 

Filmo autorė Agnė Zalanskaitė pasakojo, kad atskleidžiant J. Vitkaus-Kazimieraičio asmenybę bei kai kuriuos jo gyvenimo faktus, neįkainojamu šaltiniu tapo pulkininko rašyti laiškai. Ji priminė, kad J. Vitkui yra tekę priimti ir jo įsitikinimams prieštaraujančių sprendimų ‒ 5-ajame dešimtmetyje J. Vitkus-Kazimieraitis gavo papulkininkio laipsnį ir turėjo apsivilkti sovietų uniformą. „Jis turėjo išsižadėti savo idealų, apsivilkti uniformą su raudonais antsiuvais. Tai buvo kompromisas su savo sąžine, kai tu žinai, ką tu darysi. Kai 1941 m. ešalonas traukėsi į Rytus, J. Vitkus-Kazimieraitis su draugu iššoko iš traukinio Vilniaus krašte, lėktuvų antpuolių metu pasislėpė ir grįžo į Vilnių. Vėliau Kaune prisijungė prie pasipriešinimo bangos“, – pasakojo autorė, vildamasi, kad jos sukurtas istorinis-dokumentinis filmas padės geriau suprasti Kazimieraičio indėlį kovojant dėl Lietuvos laisvės.

 

Nuotraukų autorius eil. Mantautas Patašius