Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, vienas iš tų kariuomenės padalinių, kuriame praeitais metais tarnybą pradėjo pirmoji atnaujinto šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (šauktinių) karių banga. Dar prieš gerą pusmetį dėvėję civilius drabužius, auginę plaukus ir nieko apie karybą nenutuokę jaunuoliai, dabar treniruojasi milžiniško masto karinėse pratybose - „Geležinis Vilkas 2016" (angl. - Iron Wolf).
Lietuvos kariuomenės generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje per pratybas „Geležinis vilkas 2016" treniruojasi daugiau kaip 2000 karių, kurių daugumą sudaro Vaidoto ir Kęstučio batalionų šauktiniai kariai, beveik 900 jaunesniųjų eilinių. Kartu su jais užduotis vykdo sąjungininkai iš Ščecino12-osios gen. ltn. Jozefo Halerio (Jozef Haller) mechanizuotosios brigados, JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir 2-ojo kavalerijos pulko.
Devynių mėnesių tarnyba yra unikali patirtis kiekvienam, o lauko pratybos kariui - kasdienybė. Taktiniai veiksmai, teoriniai seminarai, fizinis rengimas - kario duona. Tauragėje dislokuoto Kęstučio bataliono kariai, skirtingai nei šiose pratybose dalyvaujantys kunigaikščio Vaidoto bataliono kariai, bendrų pratybų su sąjunginininkais turi kiek mažiau, tad „Geležinis Vilkas 2016" yra tiek nauja patirtis, tiek iššūkis ir atsakomybė gerai pasirodyti prieš užsienio kolegas.
Kaip atrodo šios pratybos ir tarnyba kariuomenėje šauktinio akimis? Visuomet įdomu, kaip tarnybą įsivaizdavo vaikinas ar mergina, prieš savanoriškai pasirenkant 9 tarnybos mėnesius, ir kaip tie lūkesčiai išsipildė.
Miške Kęstučio MPB užimtame susitelkimo rajone, pasirengimo mūšiui įkarštyje sutikta kuopos ryšininkė j. eil. Arūnė Karitonaitė sako visai nesigailinti pasirinkusi tarnybą kariuomenėje. Mąstydami apie standartinį karį dažnai įsivaizduojame tvirtai sudėtą, aukštą, daug ištvermės turintį jaunuolį, tačiau pratybose sutikta jaunesnioji eilinė iš pirmo žvilgsnio visai neatitinka tokio modelio: nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, visada pozityviai nusiteikusi ir plačiai besišypsanti, nejučiomis patraukia aplinkinių dėmesį. Arūnei pratybos „Geležinis Vilkas 2016" yra paskutiniosios prieš baigiant privalomąją 9 mėnesių tarnybą, bei pirmosios tokio masto, vykdant užduotis išvien su sąjungininkais iš JAV ir Lenkijos.
Iš Ukmergės kilusi meringa apie tarnybą kariuomenėje mąstė jau būdama dešimtoje klasėje, tačiau ilgai neišdrįso pasimatuoti kareiviškų batų. Po mokyklos apsigyveno Vilniuje, studijavo biologiją, dirbo įvairius darbus, keliavo, kitaip tariant, ieškojo savęs ir to, ką norėtų toliau veikti gyvenime. Išmėginti darbai įžuvinimo įmonėje ir odontologijos kabinete nepateisino vietoje nenustygstančios ir nuolat iššūkių ieškančios merginos lūkesčių, tad ir vėl grįžo dar mokykloje kirbėjusi mintis išmėginti tarnybą kariuomenėje. Iššūkių nuolat ieškanti, aulinius batus dėvinti, trumpai besikerpanti Arūnė artimųjų visai nenustebino, anaiptol, ši mintis sulaukė palaikymo. Ilgai nedelsusi įsiregistravo ir 2015-ujų metų rugsėjo pabaigoje buvo pašaukta į tarnybą Tauragėje esančiame batalione. Apžvelgdama jau besibaigiantį tarnybos laikotarpį j. eilinė tvirtina, kad atmintyje išliko tik geros emocijos. Viena, ko norėtų, kad tokių kaip šios pratybų tarnybos metu būtų buvę daugiau. Arūnę sužavėjo šių pratybų eiga, galimybė treniruotis ir mokytis kartu su sąjungininkais, pratybų sudėtingumas ir geras dalyvaujančių karių pasirengimas, jai tai pirmosios tarptautinės pratybos, iki tol teko treniruotis tik Kęstučio batalione ir jam priklausančiuose mokymo laukuose.
Kalbėdama apie tarnybą kariuomenėje, Arūnė vis užsimena apie draugėmis tapusias koleges ir kambariokes, kurios, pasak jos, liks draugėmis ir po tarnybos. Merginos visą laikotarpį buvo viena kitai ramstis džiaugsmo ir liūdesio akimirkomis. Dauguma jų buvo paskirtos eiti ryšininkių pareigas, mergina juokauja, kad tarnyba su radijo stotimi išmokė telefonu kalbėti trumpiau ir konkrečiau.
Kalbant apie kariuomenės rutiną, mergina pripažįsta, kad sunkiausia buvo priprasti prie maitinimo tris kartus per dieną, nes buvo įpratusi valgyti dažniau. Arūnė buvo pratusi laikytis prietaro, kad eiti tuščiu skrandžiu miegoti yra blogas ženklas.
Paklausta, ką planuoja veikti pasibaigus privalomąjai tarnybai Arūnė neabejodama sako, kad iš tiesų pasirinks tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Svarbiausia palaikyti įgytus įgūdžius bei pasilikti galimybę toliau ieškoti savęs civiliame gyvenime. Apžvelgdama praėjusius devynis mėnesius mergina tvirtina nė trupučio nesigailinti ir jeigu atsukus laiką reikėtų iš naujo apsispręsti, tikrai neabejodama eitų tarnauti. „Susipažinau su daug tikrai nuostabių žmonių, su dauguma ir toliau palaikysime kontaktus, toliau bendrausime,"– sako Arūnė.
Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų viešųjų ryšių karininkas kpt. Donatas Suchockis
Tel. (8 5) 278 5091, mob. 8 640 45380, el. paštas: donatas.suchockis@mil.lt
