2018 metais Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų jūrų gelbėjimo koordinavimo centre pirmieji gelbėjimo darbai įvyko jau sausio 11 dieną, kuomet virš Kuršių marių dingo parasparnis. Jo ir piloto buvo ieškoma pasitelkus Karinių oro pajėgų sraigtasparnį ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės resursus. Parasparnis buvo rastas Kaliningradui priklausančioje paieškos ir gelbėjimo zonoje, pilotas tuo metu rastas nebuvo. Taip pat jau sausio pabaigoje į bėdą papuolė ant ledo Kuršių mariose buvę žvejai - atskilus ledo lyčiai jie nukelti pasitelkus VSAT laivą ant oro pagalvės.
Centras gelbėjimo operacijas koordinavo institucijų veiksmus ir dėl vandens transportui kilusių problemų - gegužės ir birželio mėnesiais Kuršių mariose, pasitelkus VSAT ir PAGD resursus, dviejų incidentų metu buvo nukeltas iš viso dvidešimt vienas keleivis iš seklumose užstrigusių jachtų. Lapkričio mėnesį pasitaikė du kitokie su valtimis susiję atvejai - vieną kartą žvejai jūroje nebegalėjo užvesti valties variklio, ji buvo parbuksyruota į krantą, kitą kartą pagalbos prireikė valčiai, kurios valdytojai prarado orientaciją ir nebegalėjo rasti kelio į Šventosios uostą, ji buvo surasta ir palydėta į uostą.
Šiais metais pasitaikė ir rimtesnių atvejų - gegužės mėnesį Kuršių mariose apvirtus jachtai teko gelbėti jos įgulą. Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pastangomis išgelbėti suaugęs asmuo ir trys vaikai.
Didžiausio intensyvumo gelbėjimo operacija įvyko rugsėjo 22 dieną, burlaivių regatos metu. Tądien apie pietus gauta informacija, kad jachta „Defiacė" apvirto prie Klaipėdos uosto Šiaurinio molo ir, pirminiais duomenimis, trys įgulos nariai įkrito į vandenį. Po informacijos suteikimo budinčiai Karinių oro pajėgų sraigtasparnio įgulai nurodyta pakelti parengties lygį. Vos po dešimties minučių, įgulai pranešus apie pasirengimą, jiems nurodyta kilti ir informuota, kad operacijai vadovaus Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Dar po 5 minučių sraigtasparnis jau buvo ore ir iš gelbėjimo centro buvo gautas nurodymas skristi prie šiaurinio molo, kur į krantą buvo išmesta jachta, vienas įgulos narys rastas sausumoje, vienas ištrauktas iš vandens, kitų paieška buvo tęsiama. Nepraėjus nė dviems valandoms Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras davė sraigtasparnio įgulai nurodymą suteikti pagalbą kitai regatos jachtai „Esox", iš kurios trys žmonės įkrito į vandenį. Vos už kelių minučių sraigtasparnio įgula buvo vietoje ir pradėjo gelbėjimo operaciją. Visi trys nukentėjusieji, paėjus vos pusvalandžiui nuo panešimo apie nelaimę gavimo, buvo sėkmingai išgelbėti ir perkelti į aikštelę šalia šiaurinio molo, kur buvo perduoti greitosios medicinos pagalbos personalui. Toliau gelbėtojai tęsė iš "Defiance" iškritusių žmonių paiešką. Tuo metu Jūrų gelbėjimo koordinavomo gelbėjimo centras informavo, kad dar trims „Esox" įgulos nariams reikalinga pagalba. Skubiai priskridus prie jachtos, visi nukentėjusieji buvo pakelti į orlaivį ir nugabenti į tą pačią aikštelę šalio molo. Tai atlikus vėl buvo tęsiama dviejų jachtos „Defiancė" nerastų įgulos narių paieška. Nepavykus rasti skęstančiųjų 18.40 val. pradėta ir apie dvi valandas trukusi paieškos operacija sustabdyta.
Tądien stiprus vėjas ir vietomis net 4 metrus siekiančios bangos nesutrukdė Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės sraigtasparnio „Dauphin" įgulai atlikti gelbėjimo operaciją, o gelbėtojui pavojingomis sąlygomis kelis kartus leistis į jūrą traukti skęstančiųjų. Įgula atliko tris skrydžius ir ore išbuvo ilgiau kaip penkias valandas.
Taip pat paminėtinas spalio pradžioje įvykęs incidentas kelte "DFDS Regina Seaways" - dėl techninių problemų buvo kilusi masinės evakuacijos iš laivo grėsmė, į įvykio vietą išsiųsti trys Karinių jūrų pajėgų laivai ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, pasitelkti ir kitų tarnybų resursai. Kariniai laivai keltą parlydėjo į uostą.
Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) - Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys, kuris savo veiklą pradėjo 2009 metais. Pagrindiniai JGKC uždaviniai yra organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone, taip pat naftos, kenksmingų medžiagų išsiliejimų ir kitų teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Ištikus nelaimei ir prireikus, JGKC papildomai pasitelkia Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, jūrų uostų administracijas, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kitas valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgas. JGKC darbo planai ir veiksmai derinami su Baltijos regiono šalimis. Taip siekiama užtikrinti efektyvų darbą nelaimės atveju nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
