Naujienos

Vasario 9 d. su dviejų dienų oficialiu vizitu Lietuvoje besilankantis Norvegijos kariuomenės vadas generolas Haraldas Sunde (Harald Sunde) susitiko su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene, Lietuvos kariuomenės kariuomenės vadu generolu leitenantu Arvydu Pociumi,  kitais kariuomenės atstovais.

„Lietuva ir Norvegija yra NATO šalys ir negali būti abejonių dėl mūsų paramos bet kokių veiksmų prieš Lietuvą atveju, - sakė Norvegijos kariuomenės vadas.  – NATO 5-asis straipsnis, sakantis, jei viena iš aljanso šalių yra užpuolama, tai yra puolimas prieš mus visus, yra absoliučiai pamatinis."

Susitikimo su kariuomenės atstovais metu aptartos NATO oro policijos, regioninio bendradarbiavimo perspektyvos, dalyvavimas ateityje planuojamose tarptautinėse pratybose.

Po susitikimo, kalbėdamas apie nesenai NATO pratęstą Oro policijos misiją Baltijos šalyse, Norvegijos kariuomenės vadas pabrėžė, kad Norvegija remia oro policijos misiją Baltijos šalyse ir pranešė, kad Norvegijos kariuomenė vėl bus pasirengusi dislokuoti naikintuvus. „Norvegija visada buvo stipri Baltijos oro policijos misijos rėmėja. Mes kūrėme oro erdvės kontrolės padalinį, keletą kartų buvome dislokavę naikintuvus Baltijos šalyse, buvome suplanavę tą padaryti ir šiemet, tačiau dėl aktyvaus dalyvavimo Libijos oro erdvėje šis sumanymas atidėtas, tačiau mes grįšime", - sakė generolas.

Svečias pasidžiaugė tarptautinės bendruomenės, tarp jos ir Norvegijos bei Lietuvos, indėliu Afganistane padedant jos gyventojams.

Šiaurės ir Baltijos šalių kontekste Norvegijos kariuomenės vadas pabrėžė matantis „išmaniosios gynybos" pavyzdžių ir galimybių visose bendradarbiavimo srityse - planuojant ginkluotės ir įrangos įsigijimą, rengiant svarbiausias tarptautines pratybas regione, vykdant bendrus karinius projektus. Generolas pabrėžė, kad kalbant apie karinį mokymą ir karių dalyvavimą bendrose karinėse pratybose svarbu yra tai, jog pagal naująją NATO strategiją ir naująją NATO vadovavimo struktūrą bus geriau paskirstyta atsakomybė už tarptautines pratybas regioniniame kontekste, už šią sritį bus atsakinga Jungtinė sąjungininkų pajėgų vadavietė Brunsume.

„Mes turime daugybę sąlyčio taškų. Priežastis dėl kurios mes susitinkame Baltijos šalių, Šiaurės šalių, NATO kontekste yra tai, kad mes turime bendras vertybes, tą pačią laisvę, - sakė generolas. - Jei kažkas atsitiktų Norvegijos pusėje arba jei kažkas atsitiktų čia, Baltijos regione, mes negalime likti stebėtojais, tai paveiktų mus visus, todėl turime gerai dirbti karių darbą, būti pasirengę ir bendradarbiauti".

Vasario 10 d. svečias lankėsi Energetinio saugumo centre.

Lietuvą ir Norvegiją glaudūs kariniai dvišaliai santykiai sieja gynybos politikos planavimo, mokymų, bendrų projektų srityse. Lietuva siekia išlaikyti ir dar labiau intensyvinti bendradarbiavimą su Norvegija karinėje ir saugumo srityse, kadangi šalys laikosi panašaus požiūrio į transatlantinius santykius, politinius ir saugumo klausimus, šalis taip pat sieja bendra narystė NATO, dalyvavimas bendruose tarptautiniuose forumuose, geografinis artumas. Pastarąjį dešimtmetį kasmet pratybose ir mokymuose Norvegijoje dalyvauja kelios dešimtys Lietuvos kariuomenės Karinių oro, jūrų, sausumos, Specialiųjų operacijų pajėgų, Logistikos padalinių specialistų.
 
Norvegija buvo pirmoji Vakarų valstybė, dovanojusi Lietuvai ginkluotę. 1994 m. Lietuvai neatlygintinai perduotas pakrančių apsaugos AD-STORM klasės laivas („Dzūkas" P31), kuriam 1998 m. perduota ir 40 mm priešlėktuvinė patranka. 2001 m. iš Norvegijos Lietuvos kariuomenė išsimokėtinai įsigijo dar du tos pačios klasės (AD-STORM) laivus. 2004 m. pasirašytas susitarimas dėl Norvegijos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų RBS-70 perdavimo Lietuvai. 2006 m. balandžio mėn. Lietuva iš Norvegijos įsigijo „Vidar" klasės minininką, buvo apmokyta visa laivo įgula.

A. Pliadžio nuotr.