Vita Mikuličiūtė yra psichologė, Vilniaus universiteto psichologijos doktorantė, o Savanorių pajėgose – Didžiosios Kovos rinktinės 803 kuopos karė savanorė. Psichologė dirba vienoje sostinės poliklinikoje vaikų ir paauglių psichologe, skaito paskaitas Vilniaus pedagoginiame universitete.
Be profesinės veiklos merginai taip pat nesvetimi rimti išbandymai, laipiojimas uolomis ir alpinizmas. Dar studijuodama Vilniaus universitete, trečiame kurse Vita tapo universiteto žygeivių klubo nare. Pradžioje iškylavo šio klubo surengtuose įvairaus sunkumo žygiuose. Tačiau to buvo negana. Toliau universitete studijuodama psichologiją V. Mikuličiūtė sako supratusi, kad teorinės šio dalyko studijos yra gana sausas dalykas. Norėjosi praktikos – turiningos ir dinamiškos veiklos, kurioje būtų įtampos, atsakomybės, kitaip sakant, psichologinio krūvio.
Taip ji susidomėjo tarnyba kariuomenėje, Savanorių pajėgose (KASP):
– Apie KASP prieš penkerius metus daugiau sužinojau iš vieno atsitiktinai sutikto žmogaus, tai buvo gr. Vidmantas Kuprevičius, dabar – leitenantas. Jis jau tarnavo Didžiosios Kovos rinktinėje. Mes susitikome turistinėje kelionėje į Italijos Alpes. Kopėme kalnų takais, o aš klausiausi jo pasakojimų apie tarnybą.
Tokia buvo pradžia, tarsi įžanga ir moralinis pasirengimas, skatinęs galvoti apie šią galimybę ir toliau domėtis. Vėliau Vita, kaip psichologė, įsiprašė dalyvauti keliose sukarintose vaikų stovyklose, ten sutiko daugiau karių iš Savanorių pajėgų ir pati apsisprendė tapti kare savanore. Tai įvyko prieš trejus metus. Anot Vitos, tarnybos pradžioje, kai buvo tik suformuota 803, vadinamoji Karo policijos kuopa, jai buvo labai įdomu:
– Vyko įvairiausios pratybos ir specifiniai užsiėmimai, buvo aiški veiklos kryptis. Šiuo metu kuopoje vyksta reorganizacija, todėl mano motyvacija truputį nukrito. Reorganizavus kuopą, tarsi tvirtas pagrindas iš po kojų išslydo. Bet, tikiuosi, viskas grįš į savo vėžes.
Jau tarnaudama pajėgose, savo draugų žygeivių ir savanorių, užsiimančių alpinizmu, paskatinta, mergina baigė specialius alpinizmo kursus. Įgyvendinama savo svajonę, 2009–aisias buvo išvykusi į kalnus Kroatijoje, o praėjusių metų viduryje, birželio mėn., su Lietuvos jaunimo grupe dalyvavo ekspedicijoje į Monblano kalną Prancūzijoje, kur birželio 25 dieną sėkmingai šią viršukalnę įveikė. Net keturi iš aštuonių šios ekspedicijos dalyvių – KASP kariai savanoriai. Tai V. Mikuličiūtė, Adas Bikus, Arvydas Vasiliauskas, visi iš Didžiosios Kovos rinktinės 803 kuopos. Kartu vyko ir Dainius Pilypas iš Dariaus ir Girėno rinktinės. Pasak savanorės, žygyje puikiai pravertė ne tik kario įgūdžiai – įpratimas kantriai tempti sunkią kuprinę, bet ir psichologės praktika – ne kartą teko save skatinti, kad pasiekti tikslą tikrai galima ir, nepaisant sunkumų, reikia eiti, kopti, lipti aukštyn. Arba leistis, kas, beje, ir buvo sunkiausia alpinistams.
Kariuomenė stipriai įaugusi į Vitos gyvenimą ir netgi susipynė su psichologės civiline karjera:
– Mano daktaro disertacija taip pat susijusi su kariuomene, rašau darbą apie taikos palaikymo misijas ir ten karių patiriamas psichologines problemas. Šioje srityje glaudžiai bendradarbiauju su kariuomenės psichologais, kariais dalyvavusiais tarptautinėse operacijose ir, tikiuosi, kad mano studija bus naudinga. O jeigu kada ir pamatysiu Lietuvos bazę Hindukušo kalnuose, tai viliuosi, kaip psichologė, o ne pėstininkė...
Vilius Džiavečka, „Savanorio“ korespondentas
Tekstas publikuotas Krašto apsaugos savanorių pajėgų laikraštyje „Savanoris“ (2010 gruodžio 30 d. Nr. 12(420)).
Apie kario savanorio tarnybą:
Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio „civiliniu“ darbu, mokslais ar studijomis. Per metus karys savanoris vidutiniškai pratybose praleidžia apie 30 parų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis.
Kariams savanoriams finansiškai kompensuojamas tarnybos metu praleistas laikas (t. y. už dienas, praleistas mokymuose, mokamas atlyginimas, prilystantis atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kario atlyginimui), apmokamos išlaidos susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos.
Į karius savanorius priimami Lietuvos piliečiai – ir moterys, ir vyrai – nuo 18 iki 42 metų amžiaus.
Pirmas žingsnis tapti kariu savanoriu – kreiptis į savo miesto kuopavietę. Vėliau jūs būsite siunčiamas pasitikrinti sveikatos. Kuopai gavus infomaciją, patvirtinančią jūsų tinkamumą kario savanorio tarnybai, būsite pakviestas sudaryti kario savanorio tarnybos sutartį.
Daugiau informacijos, norintiems tapti kariu savanoriu, rasite čia:
http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/kaip_tapti_savanoriu.html
Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio ir eil. Dainiaus Pilypo nuotraukos.
