Kovo 1 d. Lietuvoje viešintis Suomijos kariuomenės vadas generolas Ari Tapani Puheloinenas (Ari Tapani Puheloinen) lankėsi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kur skaitė pranešimą kariūnams ir kariuomenės atstovams apie Suomijos ginkluotąsias pajėgas, užduotis ir tautos motyvaciją tarnauti ir ginti Tėvynę.
Suomijos kariuomenės vadas kalbos pradžioje pasidžiaugė, galimybe susitikti ir kalbėtis su kariūnais, nes prieš 40 metų pats toks buvo, o karininko profesija, jo nuomone, yra garbinga ir labai atsakinga. Savo pranešimą gen. A. Puheloinenas paskyrė Suomijos kariuomenės apžvalgai, nes, jo nuomone, tai padės praplėsti būsimųjų Lietuvos karininkų akiratį.
„Suomija yra didelė šalis, penkis kartus didesnė už Lietuvą ir jeigu jos teritoriją uždėtume ant Europos žemėlapio, tai vienas jos kraštas būtų Belgijos sostinėje Briuselyje, o kitas siektų Italijos sostinę Romą“, – kalbėjo gen. A. Puheloinenas.
Pasak jo, dauguma Suomijos gyventojų, apie 70 proc., susitelkę šalies pietuose, todėl žmonių pasiskirstymas šalyje yra nevienodas. 1917 m. Suomija atgavo nepriklausomybę, o 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą. Šalies politinė valdžia, atsižvelgdama į gyventojų nuomonę, kur vienas trečdalis suomių palaiko jungimąsi į NATO, o du trečdaliai nepalaiko, nutarė neprisijungti prie NATO aljanso, tačiau Suomijos ginkluotosios pajėgos aktyviai dalyvauja NATO operacijose ir NATO Partnerystės taikos labui programoje.
„Suomiai nori ginti savo šalį. Atliekame visuomenės nuomonės tyrimus beveik keturiasdešimt metų ir užduodame šalies piliečiams klausimą, ar suomiai turi ginti savo šalį su ginklu rankoje netgi tuo atveju, kai nėra tikri dėl pergalės. Patikėkite, apie septyniasdešimt procentų apklaustųjų į šį klausimą atsako teigiamai“, – pasakojo gen. A. Puheloinenas.
Svečias supažindino su pagrindinėmis Suomijos kariuomenės užduotimis, kurių yra trys: Suomijos karinė gynyba, pagalba civilinei valdžiai ir dalyvavimas tarptautiniame krizių valdyme. Pasak gen. A. Puheloineno, pagrindinė gynybos išlaidų dalis tenka šalies gynybai.
Suomijos kariuomenė, kaip ir daugelis kitų turi karines sausumos, oro ir jūrų pajėgas. Kalbėdamas apie sausumos kariuomenės ginkluotės arsenalą gen. A. Puheloinenas paminėjo tankus, pėstininkų kovos mašinas, artileriją, šarvuotus transportinius sunkvežimius SISU, trijų tipų priešlėktuvinės gynybos sistemas. Pasak Suomijos kariuomenės vado, toliau modernizuojamos karinėms jūrų pajėgos įsigys 3 laivus minininkus, o karinės oro pajėgos iki 2020 m. turės 60 naikintuvų F18.
Kalbėdamas apie karinę tarnybą Suomijos kariuomenėje gen. A. Puheloinenas pažymėjo, kad karinę tarnybą atlieka 19–30 metų amžiaus Suomijos piliečiai. Pasak jo, iš viso šaukiamojo amžiaus grupės karinę tarnybą atlieką apie 80 proc. jaunuolių. Suomijos ginkluotąsias pajėgas taikos metu sudaro daugiau nei 15 tūkst. karių ir civilių, o per metus yra apmokoma apie 25 tūkst. šauktinių jaunuolių ir apie 25 tūkst. rezervo karių. Karo meto Suomijos kariuomenės sudėtis siektų per 350 tūkst. karių.
„Daug kas mūsų klausia, o kodėl mes renkamės privalomąją karo tarnybą. Mes atsakome – todėl, kad ji mums tinka. Mums yra reikalingi žmonių ištekliai, kurie bus parengti ginti Suomiją, o kitos šalys renkasi tai, kas joms yra patogu“, – sakė gen. A. Puheloinenas.
Pasak Suomijos kariuomenės vado, dažnai yra kalbama apie kompiuterines technologijas ir jų naudojimą šauktinių kariuomenėje. Skeptikų teigimu šių technologijų naudojimas yra brangus malonumas, tačiau, pasak gen. A. Puheloineno, dabartiniai jaunuoliai gyvendami kompiuterinių technologijų amžiuje nori darbą padaryti paprasčiau. Jis pateikė pavyzdį, kai prie vienos iš taktinės priešlėktuvinės gynybos sistemų, kuri yra nekompiuterizuota reikalingi apie 8 žmonės, o prie kompiuterizuotos sistemos užtenka vos 2–3 žmonių.
„Taip jie greičiau vienas kitą supranta, greičiau susiderina veiksmus, nei didelė karių komanda. Tuo būdu taupomas laikas ir parengimui, ir tam tikslui išleidžiami pinigai. Gal vyresnės kartos atstovams tai sunkiau suprasti, tačiau jaunimas prie technologijų jau yra pripratęs“, – kalbėjo gen. A. Puheloinenas.
Kalbėdamas apie karinio rezervo rengimą, Suomijos kariuomenės vadas paaiškino, kad jie paruošia karius naudodami „karinio vieneto rengimo“ sistemą. Ši sistema patraukli yra tuo, kad suformuotas karinis vienetas dalyvaujantis karinio rezervo mokymuose lieka tos pačios sudėties. Todėl kas 5–6 metus vykstančiuose rezervistų mokymuose susitinka tie patys jau susidirbę ir vieni kitus pažystantys kariai. Taip, pasak gen. A. Puheloineno, jie iš karto veikia kaip vienas kolektyvas, nereikia eikvoti jokio papildomo laiko apsipratimui ar susidirbimui. O karinio rezervo stebėjimui naudojama bendra šalies institucijų kompiuterinė sistema.
Karininkų rengimas Suomijoje yra ypatingas tuo, kad nėra nei vieno karininko iki generolo imtinai, kuris nebūtų atlikęs privalomosios karo tarnybos. Kaip kalbėjo gen. A. Puheloinenas, sistema sutvarkyta taip, kad pirmiausia karys tarnauja kaip šauktinis, vėliau gali rinktis specialybę, būti seržantu arba kopti karininko karjeros laiptais. Pasak jo, tokia sistema leidžia aukštesniems lygmenims susikalbėti su žemesniais, nes karininkai jau būna viską išbandę.
„Nuolatos turime nuo 120 iki 160 kariūnų. Tačiau tai yra tik 20–25 proc. visų norinčiųjų tapti karininkais, o Suomijoje norinčiųjų jais tapti yra daug ir šis skaičius kiekvienais metais būna beveik toks pats“, – sakė Suomijos kariuomenės vadas.
Pasakodamas apie kitas dvi Suomijos kariuomenės užduotis – pagalbą civilinei valdžiai ir dalyvavimą tarptautiniame krizių valdyme – gen. A. Puheloinenas akcentavo būtinybę dirbti kartu su civiliais ir padėti jiems, kai tokia pagalba reikalinga. Suomijai dalyvaujant Partnerystės taikos labui programoje, šiuo metu tarptautinėse operacijose dalyvauja apie 330 karių: pagrindinės pajėgos yra NATO operacijoje Afganistane – 195 kariai, daugaiu nei 90 karių dalyvauja Europos Sąjungos operacijoje ATALANTA.
Gen. A. Puheloinenas, paklaustas apie Žiemos karo (Suomija kariavo prieš Tarybų Sąjungą) ir suomių dvasios ir noro ginti savo šalį ir jos nepriklausomybę išlikimą iki šių dienų, atsakė: „Manau, suomių valia gintis atėjo iš istorijos, geopolitinės situacijos ir identiteto. Šiaurės karo metu pagal visus skaičiavimus mūsų pajėgos negalėjo atsilaikyti prieš tokią sąjungą, tačiau Suomijos piliečių valia, noras turėti nepriklausomybę ir ginti savo šalį padarė savo. Valios ir noro gintis nesukursi ten, kuri tai neegzistuoja. Šiaurės karo sėkmė buvo visų mūsų piliečių bendrų pastangų rezultatas“.
Taip pat buvo paliestas klausimas dėl visuomenės palaikymo kariuomenei, kuris, pasak gen. A. Puheloineno, yra tikrai didelis. „Su visuomene mus suartina šauktiniai ir rezervo kariai, kurių mokymuose per metus mes turime keliasdešimt tūkstančių. Jie grįžta į šeimas savaitgaliais ir papasakoja kuo kariuomenė gyvena, kas joje naujo. Taip pat daug reikšmės tam turi ir karinių dalinių išdėstymas, aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje, renginiuose, šeimos dienų organizavimas daliniuose. Visos kariuomenės turi su tuo dirbti“, – sakė Suomijos kariuomenės vadas.
Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Tomas Balkus, tel.: (8~5) 278 5091, mob. tel. 8 682 25 359.
Nuotraukos Kęstučio Dijoko (LKA).
