Naujienos

Rugsėjo 30 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pristatyta, kaip keičiasi NATO oro gynyba – nuo įprasto oro policijos modelio pereinama prie platesnės oro gynybos sistemos, skirtos atgrasyti ir prireikus apsiginti nuo įvairių oro ir raketų grėsmių. NATO viršūnių susitikime liepą nuspręsta Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją keisti į oro gynybos, prie  naujo veikimo režimo pereinant rugpjūčio mėnesį.

„Sakyčiau, kad oro pajėgumai yra pirmoji gynybos linija. Manau, kad pasitelkę oro pajėgumus ir ypač sąjungininkų oro pajėgų vadavietę, galime atgrasyti bet kokią grėsmę. Pasižymime labai aukštu parengties ir pasirengimo lygiu, leidžiančiu mums užsitikrinti pranašumą ore prieš bet kokią grėsmę“, – kalbėjo NATO Sąjungininkų oro pajėgų vadavietės vado pavaduotojas generolas leitenantas Guillaume'as Thomas.

Lietuvos kariuomenė nuosekliai stiprina šalies oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumus, daugiausia dėmesio skirdama mažų ir žemai skrendančių taikinių aptikimui bei greitam reagavimui į oro grėsmes. Karo Ukrainoje patirtis paskatino atnaujinti Integruotos oro erdvės gynybos koncepciją, išbandomos naujos technologijos, kurios integruojamos į bendrą sistemą.

„Į mūsų oro erdvę įskrenda įvairių tipų bepiločių orlaivių, taip pat išlieka raketų grėsmė, todėl, reaguodama į tai, NATO nusprendė išplėsti misijos pobūdį.

Pagreitėjo sprendimų priėmimo procesas, pagerėjo koordinavimas tarp priimančiosios šalies ir NATO oro pajėgų vadavietės, atsakingos už sprendimų priėmimą. Veikimo taisyklės buvo pritaikytos prie esamos situacijos. Taikoma daugybė priemonių, o pastarųjų mėnesių rezultatai akivaizdžiai tai patvirtina“, –  esminis misijos pokyčius pristatė kontradmirolas Giedrius Premeneckas.

Kitas žingsnis oro erdvės stebėjimo stiprinimas – diegiami ilgojo ir trumpojo nuotolio radarai, planuojama įsigyti papildomų bei pasyviųjų radarų. Taip pat testuojami akustiniai sensoriai, o kuriama sistema leis į bendrą oro erdvės vaizdą integruoti kariuomenės, valstybės institucijų ir civilinius sensorius.

Nuolat didinami  oro gynybos pajėgumai – antroji NASAMS baterija artėja prie pirminio operacinio pajėgumo, įsigyjama trečioji NASAMS baterija ir dvi MSHORAD baterijos. Taip pat didinamos oro gynybos amunicijos atsargos ir nuo 2024 m. Lietuvos kariuomenėje pradėti kurti dronų mokymo pajėgumai ir pradėti ruošti operatoriai, gebantys atlikti pajėgų apsaugą iš oro, vykdyti tolimuosius žvalgybinius skrydžius, aptikti priešą, atpažinti taikinius ir perduoti duomenis ugnies priemonėms. Įkurtas Autonominių nuotolių bepiločių orlaivių junginys (ANBO), kuris nuolat testuoja bepiločių sistemų, kovos su bepiločiais priemonių ir dronų-perėmėjų technologijas su Lietuvos ir užsienio pramonės gamintojais. Parengtas Oro gynybos pulko vystymo planas, apimantis ginkluotės įsisavinimą ir oro gynybos vienetų plėtrą.

Stiprinami ryšiai ir vadovavimo pajėgumai: plečiamas saugus taktinių duomenų tinklas, diegiami mobilūs ryšių ir vadovavimo sprendimai, tobulinamos oro erdvės ribojimo bei sąveikos su „Oro navigacija“ procedūros.

Plečiamos sąjungininkų priėmimo galimybės Šiaulių aviacijos bazėje, kur jau priimami NATO AWACS, strateginio transporto ir kitų tipų sąjungininkų orlaiviai. Lietuvos kariuomenė atnaujina ir aviacijos pajėgumus – atsisakoma Mi-8 sraigtasparnių ir pereinama prie UH-60M „Black Hawk“.

Pagrindinis visų pokyčių tikslas – sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, kuri nuo taikinio aptikimo iki jo neutralizavimo veiktų kuo greičiau ir patikimiau.

Ltn. Margaritos Klimienės ir št. srž. Arno Čemerkos nuotraukos