Naujienos

Rugpjūtį priešiškas informacinis spaudimas Lietuvos atžvilgiu išliko žemo intensyvumo. Mėnesio eigoje išsiskyrė dvi pagrindinės temos – tariama NATO karinė grėsmė Kaliningradui ir kišimasis į artėjančius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus. Greta jų buvo tęsiami naratyvai apie Ukrainos dronų atakas, neva naudojant Baltijos šalių oro erdvę, ir Lietuvos istorinės atminties politiką.

Rugpjūčio pradžioje Rusijos žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė komunikacijai apie NATO žvalgybinių orlaivių aktyvumą regione, o mėnesio pabaigoje tie patys skrydžiai jau buvo pateikiami kaip pasirengimo agresyviems veiksmams dalis. Rusijos informacinėje erdvėje šiame kontekste plačiai išnaudota ir rugpjūčio 17 d. „Bild“ publikacija apie galimus NATO gynybos scenarijus Rusijos agresijos prieš Baltijos valstybes atveju. Publikacijoje aptarti gynybiniai scenarijai pateikti kaip tariami NATO planai pulti Kaliningradą – Dūmos deputatas Viktoras Sobolevas tvirtino, kad Aljansas rengiasi „okupuoti Kaliningradą, Rusijos šiaurės vakarus ir Kareliją“.

Mėnesio eigoje toliau plėtotas naratyvas apie tariamą Baltijos šalių įsitraukimą į Ukrainos dronų atakas prieš Rusiją. Po rugpjūčio 14 d. įvykusios Ukrainos dronų atakos prieš Ust Lugos uostą Leningrado srityje vėl skleisti teiginiai, kad bepiločiai Rusijos objektus pasiekia naudodamiesi Baltijos valstybių oro erdve ar teritorija. Mėnesio pabaigoje NATO žvalgybiniai skrydžiai jau sieti su Ukrainos atakomis, teigiant, kad Aljansas perduoda Kyjivui taikinių koordinates.

Dėmesio sulaukė ir istorinės temos. Pakartotinai aktualizuotos birželį minėtos 85-osios Holokausto Lietuvoje pradžios metinės. Šią temą iškėlė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas oficialioje spaudos konferencijoje, tvirtindamas, kad šiuolaikinė Lietuva esą neigia vietos nacionalistų dalyvavimą Holokauste ir kolaborantus pristato kaip „laisvės kovotojus“.

Artėjant mėnesio pabaigai vis daugiau dėmesio teko Rusijos vidaus politikai. Marija Zacharova apkaltino Vakarų šalis siekiu „sukelti dar vieną rusofobinės isterijos bangą“ ir „delegitimizuoti artėjančių rinkimų rezultatus“, o Baltijos valstybes pavadino „ypač uoliomis“ tokios politikos vykdytojomis. Po kelių dienų V. Putinas jau kalbėjo apie „priešininko“ pastangas įbauginti Rusijos visuomenę ir sutrikdyti rinkimus. Taip mėnesio pabaigoje Baltijos šalys vis dažniau vaizduotos ne tik kaip tariamos karinės konfrontacijos dalyvės, bet ir kaip Vakarų spaudimo Rusijos vidaus politiniams procesams įrankis.

Asoc. nuotr.