Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Pavasarėjant orams kariai įspėja poledinės žūklės mėgėjus nerizikuoti savo gyvybe ir nelipti ant ledo

Pavasarėjant orams kariai įspėja poledinės žūklės mėgėjus nerizikuoti savo gyvybe ir nelipti ant...

Šylant orams vandens telkinius padengęs ledas gali būti apgaulingai pavojingas, įspėja Karinių oro pajėgų Paieškos ir gelbėjimo postuose budintys kariai ir ragina poledinės žūklės mėgėjus būti apdairius ir nebelipti ant ledo.

 

Lietuvos karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo darbų sraigtasparnių įgulos Kuršių mariose įlūžusius žvejus gelbėja beveik kasmet, kariams taip pat yra tekę nukėlinėti žvejus, atkirstus nuo kranto netikėtai atsivėrusių properšų.

 

Pasirengę skubėti į pagalbą nelaimėn patekusiems žmonėms dviejuose Paieškos ir gelbėjimo postuose Kaune ir Nemirsetoje ištisą parą budi Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai Mi8 su įgulomis. Gavę pranešimą, į nelaimės vietą skuba penkių karių komanda – kartu su lakūnais ir borto techniku skrenda gelbėtojas ir gydytojas.

 

Kaip pasakojo ne vieną žvejų gelbėjimo operaciją vykdę Paieškos ir gelbėjimo postuose budintys kariai, tokia operacija gali užtrukti nuo pusvalandžio iki valandos ir ilgiau. Tai visų pirma priklauso nuo oro sąlygų, paros meto, turimų įvykio koordinačių tikslumo. Tik apytiksliai žinant įvykio vietą, įgulai kartais tenka apsukti kelis ratus ieškant nukentėjusiojo. Suradus nelaimėlį, ištraukti jį dažniausiai pavyksta greitai ir sklandžiai: sraigtasparnis pakimba maždaug 20 metrų aukštyje, lynu nuleidžiamas gelbėtojas, kuris specialiais diržais prisitvirtina gelbėjamąjį. Užkėlus išgelbėtą žmogų į sraigtasparnį, jis perduodamas mediko žinion. Tačiau kariai pabrėžia, kad surinkti žvejo įrangą nebūna nei laiko, nei galimybės. Dėl to kartais gelbėtojai vietoj padėkos už užgelbėtą gyvybę sulaukia priekaištų.

 

Būna atvejų, esant itin prastoms oro sąlygoms, pavyzdžiui, stipriam rūkui, kai sraigtasparniai negali vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijų. Todėl kariai ragina žvejus patiems saugotis ir be reikalo nerizikuoti dėl „vienos stintos“.

 

Vienos sraigtasparnio Mi8 skrydžio valandos kaina yra maždaug 2 tūkst. litų.

 

Gelbėjimo darbus Kuršių mariose ir Baltijos jūroje koordinuoja Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kartu su civilinėmis tarnybomis nuolat budi pasiruošę suteikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms.

 

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras primena, kad pastebėjus į nelaimę patekusį žmogų reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti bent apytikslę įvykio vietą ar atpažįstamą orientyrą.

 

2009 metų sausio-kovo mėnesiais Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras organizavo 11 gelbėjimo operacijų (dviejose iš jų dalyvavo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su įgula) Kuršių mariose, per kurias buvo išgelbėta 40 į ledą įlūžusių asmenų, 2010 metais buvo išgelbėti penki asmenys.

 

Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniais nuo 1994 metų yra išgelbėta maždaug 130 žmonių. Šie kariniai orlaiviai taip pat naudojami transportuoti sunkius ligonius (pvz., esančius laivuose Baltijos jūroje, potvynio apsemtose zonose), perskraidinti donorų organus, padeda gesinti gaisrus, vykdyti paieškos iš oro operacijas, kitas užduotis.

 

V. Kurapkio nuotr.