Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Operacinės aplinkos kuopoje „Vanagas" nuo spalio 7 dienos tarnaujantis jaunesnysis eilinis Mantas Jablonskas į devynerių mėnesių karo tarnybą ateiti nutarė pats. Po pusės metų tarnybos, susidaręs pakankamai tvirtą nuomonę apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jis sutiko atsakyti į kelis klausimus.
Kodėl esate čia, kariuomenėje, savo noru? Beje, kodėl pasirinkote tarnybą Operacinės aplinkos kuopoje?
Dar besimokant man mokykloje, buvo atvažiavęs karininkas, kuris pasakojo apie savo veiklą, užsiėmimus, tikslus ir iššūkius kariuomenėje. Mane sudomino jo pasakojimas, o kadangi turiu keletą draugų, kurie tarnauja Lietuvos kariuomenėje, tai šiek tiek paklausinėjau ir jų. Dar prieš šaukimą į kariuomenę aš užpildžiau formą tapti savanoriu, tai va, taip išeina, kad aš čia atėjau savo noru. Apie Lietuvos kariuomenę galiu drąsiai teigti, kad tai nėra laiko švaistymas, mano dauguma pažįstamų taip pat teigia, kad tarnaudami įgavo įdomios bei naudingos patirties. Kodėl būtent Operacinės aplinkos kuopa „Vanagas"? Na, man pateikė pasiūlymus, kur norėčiau tarnauti, o Operacinės aplinkos kuopa labiausiai man tiko pagal laiką, be to, sužinojau, kad ši kuopa pratybų metu imituoja priešiškas pajėgas kitiems padaliniams. Man tai nuskambėjo tikrai intriguojančiai, todėl tai tapo pagrindu, kodėl nusprendžiau rinktis tarnybą čia.
Koks pirmas įspūdis?
Diena X, autobusais atveža ir išlaipina Generolo Silvestro Žukausko poligone, prie kuopos. Daugumos akyse pasimetimas ir nežinomybė, kur bėgti? Ką daryti? Ką rengtis? Visą tai atrodė kaip vaizdai iš animacinio filmuko. Mus padalino į būrius, apgyvendino, susipažinome su skyrių vadais ir kitais kariais. Pirmos kelios dienos buvo tikrai keistos: rikiuotės nurodymai, nesupratimas, kur esu ir kas vyksta. Viskas keitėsi gana greitai, ypač per pirmąsias savaites. Uniforma greitai tapo pačiu patogiausiu ir gražiausiu drabužiu, rutina pasidarė įprasta. Dabar viskas atrodo logiška, tada ne.
Kas apskritai, jūsų nuomone, yra tarnyba?
Man nėra sunku, nes turiu tikslą tobulėti, išmokti kažką naujo. Tarnyboje labiausiai motyvuoja skyriaus vadas. Tarnyba įdomi tuo, kad kiekviena diena yra skirtinga, vadai sumanūs, vis sugalvoja, kaip pateikti informaciją, kad ją būtų lengviau įsisavinti. Tarnauti nėra nei sunku, nei lengva. Pripratęs prie rutinos pradedi tuo laiku mėgautis. Pirmas važiavimas sunkvežimiu Unimog, šarvuočiu, išėjimas į mišką su nakvyne. Ne šiaip išėjimas, o su užduotimis ir orientaciniais, kurie, tikiu, pravers ne tik tarnyboje, bet ir civiliame gyvenime. Būna, kad pavargstu, kad tikrai sunku įvykdyti užduotis, ir motyvacija krenta, kartais jos nelieka, bet dažniausiai laiką leidžiam įdomiai, beje, čia jis skrieja greitai. Tarnyba reikalauja ne tik fizinio parengtumo, bet ir tvirto charakterio. Gera žinia - čia atėjęs visa tai gali išlavinti. Apskritai, tarnyba man yra pasididžiavimas, man garbė būti Lietuvos kariu. Džiaugiuosi atėjęs į kariuomenę. Beje, netolimoje ateityje esu numatęs likti kariuomenėje ir tęsti tarnybą kaip profesinės karo tarnybos karys.
Prisiminkime priesaikos ceremoniją. Ką jums ji reiškė?
Iš pradžių galvojau, kad tai bus tarsi prievolė. Tačiau prasidėjus priesaikos ceremonijai ir pastebėjus šeimos narių emocijas, viskas pasikeitė. Norėjau kuo išdidžiau pasirodyti, žygiuoti grojant iškilmingam maršui, o pasibaigus ceremonijai išklausyti artimųjų įspūdžius apie tai, kaip iš stebėtojo pusės atrodė kuopos bendros rikiuotės iškilmingas maršas.
Ar kariuomenėje keičiasi asmenybė?
Asmenybė, žinoma, keičiasi. Pastebiu, kad dažniau imuosi iniciatyvos komandinėse užduotyse, nebijau išsakyti savo nuomonės. Tapau tvarkingesnis ir atsakingesnis. Greičiau reaguoju į užduotis ir lengviau kontroliuoju situaciją. Mano nuomone, kariuomenė asmenybę pakeičia tik į gera.
Šiuo metu Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai neišleidžiami namo dėl pandemijos pasaulyje, kuri palietė ir Lietuvą. Ką manote apie karantinavimą kuopoje?
Aš tikrai norėčiau savaitgalius leisti namie su šeima arba draugais, bet, kadangi Lietuvoje tokia situacija, tikrai suprantu ir palaikau vadų sprendimą dėl karantinavimo kuopoje. Be to, be darbo mes nesėdime, gauname papildomų užduočių, užsiėmimų, liejame prakaitą lauke, valome ir tvarkome kuopą, dezinfekuojame baldų paviršius, rankenas, taip mažindami riziką užsikrėsti virusu. Grotažymė #likitenamuose žymi, kad tikrai verta likti namie dėl savo, savo artimųjų, draugų, bičiulių, kolegų ir visų Lietuvos žmonių sveikatos.
Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro informacija ir nuotraukos.
