Naujienos

Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai, šalčiui sukausčius žemę ir vandens telkiniams apsitraukus storesniu ledo sluoksniu, surengė pratybas, skirtas pasiruošti taikos meto užduotims ir galimoms ledų sprogdinimo operacijoms.

Gaižiūnų poligone vykusių pratybų metu kariai nuodugniai žvalgė ir vertino ledo storį ir tvirtumą, dugno reljefą, tikrino priėjimo vietas, atliko skaičiavimus ir daugybę kitų sprogdinimo darbams svarbių dalykų. Kiekvienam pratybų veiksmui buvo rengiamasi labai atsakingai, numatoma ir detaliai aptariama daugybė atsargos priemonių, nes gamtoje vykstantys procesai yra sunkiai nuspėjami ir dėl to gali kilti įvairių rizikų. Čia sukosi grąžtai, buvo ruošiami ir į išgrąžas leidžiami sprogstamieji užtaisai, pokšėjo sprogimai, į orą kilo ledo, purvo ir vandens stulpai, aplinkui žiro smulkūs ledo gabaliukai.

Ledų sprogdinimo operacijos potvynio rajonuose dėl arti esančių pavojingų objektų, gyvenamųjų namų, infrastruktūros, neprognozuojamų gamtinių procesų bei galimo poveikio aplinkai yra kraštutinė priemonė, kurios imamasi tada, kai nėra kitų alternatyvų, o susidariusi situacija kelia pavojų žmonių saugumui, sveikatai bei turtui. Ir nors pastaraisiais metais Lietuvoje vyrauja pakankamai šiltos žiemos, dar ne taip seniai yra buvę metų, kai Inžinerijos bataliono išminuotojams teko vykti sprogdinti ledų sangrūdų iš karto net į kelis Lietuvos rajonus: Šilutės, Jonavos, Panevėžio.

Šiuo metu potvyniu grasina ir didžiausią nerimą kelia Neries upė ties Kleboniškio tiltu Kaune, kur dėl statybų yra susiaurinta natūrali upės vaga ir formuojasi ledų sangrūdos. Sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija jau svarsto, kokių priemonių imtis, kad situacija būtų suvaldyta ir upė pernelyg nepatvintų. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Manto Rikterio teigimu, svarstoma, ar ledų sangrūdų vietoje barstyti iš oro durpes, ar sprogdinti. Tad jei prireiks karių pagalbos, inžinieriai bus pasiruošę.

Pavasariniai potvyniai paprastai kasmet užlieja didelius Nemuno žemupio plotus, į kurių teritoriją patenka apie puspenkto tūkstančio gyventojų. Išsiliejęs vanduo kas keliolika metų pasiekia ar net viršija stichinį lygį. Tam įtakos turi vandeniui į žemę įsigerti neleidžianti šlapia ir įšalusi dirva, labai intensyvus sniego tirpimas, vandeniui nutekėti trukdančios ledų sangrūdos. Kartais vienintelis būdas užtikrinti žmonių bei jų turto saugumą – sprogdinant išvaduoti upės vagą nuo ledo gniaužtų. Kad kariai būtų pasirengę teikti paramą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir tinkamai reaguoti į ekstremalią situaciją upėse drastiškai pakilus vandens lygiui bei dėl susidariusių ledų sangrūdų atsiradus potvynio pavojui, ledo bei ledų sangrūdų sprogdinimo pratybos organizuojamos kiekvienais metais.

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono informacija ir nuotraukos.