Naujienos

Spalio 15 d. baigėsi vienos didžiausių šių metų Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2026“, kurių metu buvo treniruotas ir vertintas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų, valstybės institucijų, savivaldybių ir NATO sąjungininkų pasirengimas veikti kartu valstybės ginkluotos gynybos metu.

„Perkūno griausmas 2026“ yra „Perkūno“ serijos valstybės ginkluotosios gynybos pratybų dalis. Jų metu įgyta patirtis padės toliau tobulinti vadovavimo ir valdymo procedūras, stiprinti kariuomenės ir civilinių institucijų sąveiką bei vertinti valstybės pasirengimą veikti krizės ir karo metu“, – sakė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas.

Pagrindinis pratybų tikslas – stiprinti visos valstybės pasirengimą ginkluotajai gynybai, užtikrinant suderintus Lietuvos kariuomenės, valstybės institucijų, savivaldybių ir sąjungininkų veiksmus. Pratybos buvo tiesiogiai susijusios su realiais Lietuvos gynybos planais – jų metu buvo tikrinamos Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vienetų vadaviečių vadovavimo ir valdymo procedūros bei karinių vienetų parengtis. Siekiant sinchronizuoti veiksmus ir užtikrinti sąveiką su NATO sąjungininkais į NATO Jungtinių pajėgų vadavietės vadovavimo ir valdymo elementus Briunsume bei Stavangeryje buvo siunčiamos atsako grupės sudarytos iš profesinės ir aktyviojo rezervo tarnybos karių.

Ypatingas dėmesys skirtas aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių integravimui į karinius vienetus, mobilizacinio pasirengimo procedūroms ir karo komendantūrų veiklai. Rugsėjo ir spalio mėnesiais į Lietuvos kariuomenės vienetus pašaukta iki 2 400 aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, o su daugiau kaip 5 000 rezervo karių susisiekta ryšio priemonėmis, siekiant patikslinti jų kontaktinius ir kitus reikalingus duomenis.

Pratybų metu taip pat buvo treniruojamas valstybės institucijų ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas reaguojant į asimetrines ir hibridines grėsmes, stiprinant valstybės sienos apsaugą bei kritinės infrastruktūros objektų apsaugą. Daug dėmesio skirta sąveikai su Vidaus reikalų ministerijos tarnybomis, Nacionaliniu krizių valdymo centru, savivaldybių administracijomis ir kitomis valstybės institucijomis. Spalio 12 d. pratybų eigą Kaune stebėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas.

„Perkūno griausmas 2026“ buvo sinchronizuojamas su NATO pratybomis „Steadfast Duel 2026“ ir kitomis Lietuvos kariuomenės pratybomis – „Audros smūgis 2026“, „Perkūno ratai“, „Rezervo karys 2026“, „Gintarinė migla 26“ bei „Vyčio skliautas 2026“. Toks pratybų derinimas leido treniruoti atskirus valstybės ginkluotosios gynybos plano elementus bendrame nacionalinių ir NATO veiksmų kontekste.

Lietuvos kariuomenės nuotraukos.