Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys j. eil. Tadas Karpavičius – vienas iš penkių šių metų „Lietuvos karžygio“ apdovanojimų nominantų. Jam įteikta nominacija už ryžtingus veiksmus gelbstint žmones.
Kaune gimęs ir augęs 22 m. jaunuolis atlikti privalomąją karinę tarnybą pasirinko savo noru ir dėl to sustabdė sėkmingas kineziterapijos studijas Lietuvos sporto universitete. „Galvojau, kad tarnauti eisiu pabaigęs mokslus, bet atėjau anksčiau. Pajutau rutiną, kuri man nepatiko, todėl nutariau save išbandyti ir įvertinti visiškai kitoje sferoje ir pasirinkau kariuomenę. Be to, šita sritis mane visada traukė“, – apie motyvus paragauti kario duonos pasakoja būsimasis karo inžinierius.
Šių metų „Lietuvos karžygio“ nominantų sąraše j. eil. Tadas Karpavičius atsidūrė dėl parodytos drąsos, pasiaukojimo ir greitos reakcijos gelbstint iš kilusio gaisro žmones bei jų turtą. Pastebėjęs degantį kaimynų namą vaikinas nepasimetė, o prisiminė dar mokykloje išmoktas pamokas kaip elgtis kilus gaisrui ir reagavo žaibiškai: išvedė žmones, ėmė ir nešė į lauką viską, kas atrodė vertinga – dokumentus, nuotraukas, elektroninius prietaisus, drabužius, o kad laimėtų daugiau laiko ir nors šiek tiek pristabdytų ugnį - vandeniu sulaistė sienas.
„Kai jau buvo labai daug dūmų ir viduje ugnis, apėmė toks jausmas tarsi pats degčiau, tada išėjau, bet kaimynų mergaitė pradėjo verkti, kad viduje šuniukas Šrekas liko. Prisiėmiau sniego, apsitryniau save ir vėl įbėgau. Ugnis visur, dūmai visur, akis skauda, gerklė, plaučius skauda, karštis toks, kad drabužiai ardosi. Bijojau, kad viskas tiesiog užvirs ant manęs.“ – apie lemtingos sausio nakties įvykius pasakoja j. eil. Tadas Karpavičius ir džiaugiasi, kad viskas gerai baigėsi: pavyko ir didesnę turto dalį išnešti, ir visus 5 žmones, ir šuniuką išgelbėti, ir pačiam beveik nenukentėti. „Savaitę buvo sunku kvėpuoti, truputį buvo pažeisti kvėpavimo takai, bet viskas praėjo“, − sako pozityvumu spinduliuojantis Tadas.
Tačiau net ir smarkiai rizikavęs savo gyvybe, didvyriu j. eil. Tadas Karpavičius savęs nelaiko. „Nesijaučiu, kad padariau kažką tokio ypatingo, kad galėčiau būti didvyris – aš tiesiog padėjau savo kaimynams, kuriems to reikėjo“, – sako karys ir neslepia, kad karžygio apdovanojimas jam buvo labai netikėtas. Kuopos vadui pasiteiravus apie išskirtinius, drąsos reikalaujančius poelgius ar išgelbėtas žmonių gyvybes, jis galvojo, kad tai tiesiog tema pokalbiui užmegzti ir pasakodamas savo istoriją nesitikėjo jokių apdovanojimų − net minčių nebuvo apie kažkokį įvertinimą, tad sulaukti tiek dėmesio Tadui buvo didžiulė staigmena. „Buvau labai maloniai nustebęs“, − prisipažįsta vaikinas ir sako, kad kiekvienam malonu, kai pagiria už dalykus, kuriuos padarei gerai, kad ir kokie jie bebūtų.
Paklaustas, ar kada nors galvojo, jog vieną dieną taps didvyriu, karys juokiasi, kad priklauso kartai, augusiai su Supermenu, Betmanu, Iksmenais, kai visi berniukai susižavėję stebėdavo, kaip superherojai įveikia blogiečius ir patys svajodavo būti superiais. „Aišku, kai užaugi, supranti, kad kiekvienas paprastas žmogus be jokių supergalių gali daryti herojiškus dalykus. Tiesiog reikia žiūrėti vieniems kitų, reikia padėti vieni kitiems ir visi vienas kitam būsim didvyriai. Jei tai taps norma, kasdienybe, gal net tokio žodžio kaip didvyris neliks“, − šypsosi j. eil. Tadas Karpavičius ir teigia, kad gaisro metu elgėsi spontaniškai, visai negalvodamas nei apie didvyriškumą, nei apie save − tiesiog užgniaužė savo baimę dėl kitų gyvybės ir viskas išėjo taip, kaip išėjo.
„Lietuvos karžygio“ statulėlę Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusios apdovanojimų ceremonijos metu j. eil. Tadui Karpavičiui įteikęs Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis srž. mjr. Remigijus Katinas dėkojo kariui už pilietiškumą sakydamas, kad šiandien daugeliui iš mūsų Tadas yra geras, tinkamas pavyzdys. Tad mokykimės iš gerų pavyzdžių, nebūkime vieni kitiems abejingi, nes, anot Tado, didvyris gyvena kiekviename iš mūsų ir gyvenimas suteikia tūkstančius progų juo būti. „Didvyris yra net ir tas, kuris tiesiog padeda močiutei pereiti per gatvę. Gal ją partrenktų mašina ir padėdamas tu gelbėji gyvybę?“, – sako j. eil. Tadas Karpavičius.
„Lietuvos karžygys“ – tai kariuomenės vado iniciatyva rengiami apdovanojimai, skirti pagerbti drąsiais, kilniais ar nesavanaudiškais poelgiais pasižymėjusius Lietuvos ir sąjungininkų karius bei civilius darbuotojus. Šiemet šie apdovanojimai buvo surengti 14-ą kartą. Kaip ir kasmet komisija atrinko bei apdovanojo penkias išskirtines istorijas. Pagrindinė „Lietuvos karžygio“ nominacija įteikta diplomatei Justinai Jakavonytei – vienintelei civilei, dalyvavusiai „Kabulo vienuoliktuko“ operacijoje Afganistane, „Už netiesioginę paramą vykdant taikos meto užduotis“ apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir darbdavys bei karys savanoris Vladas Sakalauskas, nominacija „Už atminties puoselėjimą“ įteikta atsargos kapitonui Nerijui Kundrotui, apdovanojimus „Už ryžtingus veiksmus gelbstint žmones“ pelnė j. eil. Tadas Karpavičius (JVIB) ir vyr. srž. Tadas Vizgirda (KASP), gelbėjęs ant ledo įlūžusį žmogų.
