Spalio 25–26 d. Vilniuje įvyko paskutiniojo okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinusio Lietuvos partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, kario savanorio, dim. vyr. ltn. Antano Kraujelio-Siaubūno iškilminga laidotuvių ceremonija. Penktadienį atiduoti pagarbą A. Kraujeliui-Siaubūnui Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, kariai ir visuomenės rinkosi į Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo kriptą. Šeštadienį po atsisveikinimo ir šv. mišių Šv. Ignoto bažnyčioje velionio palaikai amžinojo poilsio atgulė Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale (Antakalnio kapinėse).
Šeštadienį ceremonijoje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos viceministrai Vytautas Umbrasas ir Eimutis Misiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ,Lietuvos kariuomenės vyr. kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas plk. Dainius Pašvenskas, kitų padalinių vadai ir atstovai, kariai, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai, Laisvės gynėjai, A. Kraujelio-Siaubūno artimieji, kiti asmenys, atėję atsisveikinti su šiuo laisvės kovotoju.
„Antano Kraujelio gyvenimas ir kovotojo kelias yra begaliniai tvirtos valios, taurios sielos ir besąlygiškos Tėvynės meilės pavyzdys. Lietuva niekada nepamiršta savo didvyrių! Jų gyvybės auka yra šiandieninės mūsų laisvės kertinis akmuo, ant kurio statome nepriklausomą ir demokratinę valstybę. Iš pokario partizanų kovos mūsų kariai šiandien semiasi ryžto bei dvasinės jėgos ruošdamiesi ginti tėvų žemę nuo priešo,“ – Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. V. Rupšys.
Iškilmingame renginyje taip pat dalyvavo Garbės sargybos kuopos kariai, aidėjo jų iššautos pagarbos salvės, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras bei giedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. Antakalnio kapinėse iš KASP karių ir LŠS narių buvo suformuotas pagarbos koridorius, kuriuo partizano palaikai buvo atnešti prie laidojimo vietos. Pagarbą Lietuvos partizanui atidavė ir JAV kariai.
„Okupantas sugebėjo naikinti miško brolius, bet tegul nesunaikina mūsų istorijos, mūsų atminties.
Mokėkime ginti savo Tėvynę – vardan savo krašto ir mylimų žmonių. Visiems, kurie abejoja lietuvišku ryžtu, galiu pasakyti – mes niekada nepasiduosime, kaip nepasidavė paskutinis su ginklu kovojęs Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis,“ – šv. Ignoto bažnyčioje kalbėjo KASP karys gr. Ramūnas Tolvaiša, sužeistą partizaną Antaną Kraujelį-Siaubūną gydžiusių Alekso ir Veronikos Lapašauskų vaikaitis.
A. Kraujelio-Siaubūno palaikų perlaidojimo ceremonijoje partizano sūnus Antanas Snukiškis, grodamas gitara, sudainavo dainą „Atmintį išsaugokim“, o artimųjų vardu susirinkusiems dėkojo partizano sesuo Janina Šyvokienė.
A. Kraujelis-Siaubūnas gimė 1928 m. spalio 25 d. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime. 1946–1947 m. buvo partizanų ryšininkas, 1948 m. rudenį tapo Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrio kovotoju. 1950 m. rudenį A. Kraujelis-Siaubūnas perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje, ir buvo paskirtas Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.
Okupacinės valdžios institucijos ilgus metus, net ir silpstant ginkluotam partizanų pasipriešinimui, itin nuožmiai persekiojo A. Kraujelį. 1965 m. kovo 17 d. KGB ir ginkluoti kareiviai apsupo sodybą Utenos rajone, kurioje Siaubūnas turėjo įsirengęs slėptuvę. Nepaklusęs sovietų saugumiečių raginimams, A. Kraujelis-Siaubūnas gyvas nepasidavė.
Po daugelį dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų š. m. birželio mėnesį Vilniuje, Našlaičių kapinėse, buvo aptikti A. Kraujelio-Siaubūno palaikai, kurių tapatybę patvirtino ir genetiniai duomenys.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 1998 m. gegužės 19 d. dekretu Nr. 72 apdovanojo A. Kraujelį-Siaubūną Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).
Partizano sesuo J. Šyvokienė yra pasakiusi: „Antanas Kraujelis-Siaubūnas žuvo eidamas trisdešimt septintuosius metus. Septyniolika metų saugumo darbuotojai jį gaudė, sekė, bet Antanas nepasidavė ir neišdavė Lietuvos. Dvidešimties metų išėjęs į mišką, kovai jis paaukojo savo jaunystę, atidavė visą savo gyvenimą ir nugalėjo, nes saugumiečiai nesugebėjo jo suimti ir nužudyti, nors jie akiplėšiškai melavo, kad Antaną Kraujelį nukovė.“
Srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr.
