Lt En
logo
lt
en

Naujienos

Trijų Baltijos valstybių kariuomenių vadai susipažino su Kauno karininkų ramove

Trijų Baltijos valstybių kariuomenių vadai susipažino su Kauno karininkų ramove

Balandžio 14 d. Kaune vyksta Baltijos šalių karinio komiteto susitikimas, kuriam pirmininkauja Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius, o jame dalyvauja Latvijos kariuomenės vadas generolas majoras Raimunds Graube ir Estijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Ants Laaenots su delegacijomis.

 

Susitikimo pradžioje trijų valstybių delegacijos susipažino su Kauno įgulos karininkų ramove. Šioje ramovėje tokio lygio susitikimas organizuojamas pirmą kartą.

 

„Kauno įgulos karininkų ramovė yra istorinė Lietuvos karininkų susibūrimo vieta, ją už savo lėšas tarpukario laikotarpiu pastatė patys karininkai. Tuometiniam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, kaip vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui, Lietuvos karininkai ramovėje skyrė atskirą patalpą - Prezidento kambarį, - kuriame vėliau posėdžiaudavo prezidentas," - pasakojo Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

Dar 1937 m. balandžio 23 d. įkurti karininkų ramovės rūmai turėjo keturis aukštus ir šaudyklą bei sporto salę rūsyje, o pastatymas kainavo milijoną du šimtus septyniasdešimt tūkstančių litų.

 

„Ramovės likimas buvo permainingas: per pirmąją bolševikinę okupaciją ramovė iš Lietuvos karininkų buvo atimta, per antrąją sovietinę okupaciją karo metu čia buvo įkurdinta karo ligoninė, kur tiesiai iš fronto buvo vežami sužeistieji. Po karo sovietai perėmė pastatą karininkijos žinion ir pavadino karininkų namais. Dabartinė Lietuvos karininkų ramovė atsikūrė nuo 1992 m. birželio 18 d. ir yra aktyviai naudojama," - sakė mjr. D. Mazurkevičius.

 

Pasak jo, ramovėje yra išlikę 80 procentų autentikos, o 2005 m. buvo visiškai restauruotas stogas ir reprezentacinis antrasis aukštas su keturiomis reprezentacinėmis salėmis - Prezidento kambariu, Kunigaikščių mene, Didžiąja sale ir Vytauto seklyčia. Vytauto seklyčią karininkai skyrė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio žygiams atminti. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė skirta reprezentuoti Lietuvos kariuomenę ir organizuoti Lietuvos kariuomenės karių ir jų šeimų laisvalaikį.

 

Ramovė - tai senovinis žodis reiškiantis šventovę. Nuo XX amžiaus pradžios atkurtoje Lietuvos kariuomenėje šiuo terminu pradėta vadinti kultūros židinį, savišvietos centrą, karininkų namus. Dabartinė Lietuvos kariuomenė perėmė tarpukario kariuomenės tradicijas ir kariuomenės kultūros centrus vadina ramovėmis.

 

Ramovės darbuotojai rūpinasi karių kultūriniu gyvenimu, turiningu kariuomenės laisvalaikiu. Miestuose įsikūrusios Vilniaus, Kauno ir Palangos karininkų ramovės. Šiuo metu ramovė yra kuriama ir Klaipėdoje.

 

 

Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Tomas Balkus, tel. 8 5 278 5091, mob. tel. 8 682 25 359

 

A. Pliadžio nuotraukos