Spalio 18-31 d. Latvijoje vykstančių bendrų Baltijos šalių ir JAV pratybų „Kardo kirtis" metu Lietuvos kuopai beveik visą laiką buvo priskirtas JAV kariuomenės būrys, atvykęs į šiuos mokymus iš Vokietijos.
Įspūdžiais apie šias pratybas ir juose dalyvaujančius karius JAV būrininko puskarininkio Davido Joneso paprašė pasidalyti Lietuvos kontingento viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenantas Tomas Pakalniškis.
Būrininkas psk. D. Jonesas į pratybas Latvijoje atvyko iš JAV kariuomenės padalinio Vokietijoje, kur tarnauja jau penkerius metus. Tarnybą JAV kariuomenėje pradėjo 1994 m., būdamas 21-erių, eiliniu. Per tą laiką tarnavo daugelyje JAV kariuomenės padalinių įvairiose valstybėse, taip pat dalyvavo misijose Afrikoje, Irake.
Kaip sekėsi dirbti lietuvių kuopos sudėtyje?
Jei atvirai, iš pradžių buvome kiek sunerimę, žinojome, kad mums teks tarnauti kartu su lietuvių kariais, būsime jiems pavaldūs, nerimavome, kaip mums seksis. Pirmomis dienomis buvome truputį nedrąsūs, susikaustę. Tačiau prasidėjus pratyboms pastebėjome, kad turime papildomai suderinti bendravimo radijo ryšiu procedūras, tai atlikome labai greitai. Labai džiaugėmės, turėdami progą pabendradarbiauti su lietuvių kariais ir pasidalyti vieni su kitais patirtimi.
Ar kaip vienetas Jūsų būrys jau seniai esate kartu?
Mes kartu esame apie ketverius metus, prieš metus visi kartu grįžome iš Irako.
Kokie įspūdžiai iš misijos?
Mūsų būrys tarnavo Pietų Irako regione. Iš pradžių sunkiausia buvo įgyti gyventojų pasitikėjimą. Mes turėjome saugoti miestą. Pirmus tris mėnesius buvo išties sunku - mums buvo pavesta užduotis išstumti sukilėlius. Per pirmuosius mėnesius praradome labai daug technikos, nemažai mūsų buvo sužeista. Kiekvieną dieną pakelėse rasdavome sprogstamųjų užtaisų, pakliūdavome į pasalas. Situacija pradėjo keistis, kai į miestą įvedėme vietinę policiją, įrengėme stebėjo postus ir t.t. Pradėjome užmegzti draugiškus santykius su vietos gyventojais. Kiekvieną dieną jų klausdavome, kokios pagalbos jiems reikia. Po truputį gyventojai pradėjo mumis pasitikėti, suteikdavo mums naudingos informacijos. Prireikė beveik pusės metų, kol įgijome jų pasitikėjimą. Manau, kad po ten praleistų metų, mums pavyko situaciją pakeisti į geresnę pusę. Miestas, kuriame tarnavome, tapo saugesnis nei buvo iki tol.
Su Lietuvos kariais jūs kartu vykdėte pastatų „valymo" užduotis, kuo skiriasi jūsų ir lietuvių naudojamos taktikos?
Mums su lietuviams buvo pavesta užduotis apžiūrėti ir išvalyti pastatus. Aš labai džiaugiausi, kad Lietuvos savanoriai domėjosi mūsų naudojama taktika. Taktika, kurią naudoja Lietuvos kariai - itin agresyvi ir greita. Mano manymu, tai ne visada pasiteisina. Mes su lietuvių kariais savanoriais pasidalijome patirtimi apie taktiką, kurią mes naudojame, parodėme, kaip mes „valome" pastatus. Ant žemės piešėme pastatų išdėstymo schemas, aiškinome visus smulkius taktinius elementus, kur geriau užimti priedangą, iš kur atidengti ugnį, kaip judėti ir pan. Šią taktiką mes naudojome misijoje Irake ir ji ten tikrai pasiteisino. Jūsų kariams parodėme daug smulkių, bet labai svarbių elementų. Savanoriai dirbo labai gerai. Žinau, kad jie nėra profesionalūs kariai, bet jie yra be galo motyvuoti.
Kuo pasireiškia jų motyvacija?
Keletą dienų praleidome ir su latvių savanoriais. Mes jiems taip pat parodėme, kaip valome „pastatus", bet jiems užteko tik bazinės mūsų taktikos. Lietuvos kariai priešingai - uždavinėjo daug ir gerų klausimų. Jie norėjo sužinoti daugiau, klausinėjo manęs, kodėl darome taip, o ne kitaip. Geras klausimas, sakiau, ateikite, mes jums parodysime, kodėl būtent taip darome. Dar kartą pasikartosiu: jūsų savanoriai labai motyvuoti, aš likau jais sužavėtas.
.
Kuo naudingi tokio pobūdžio mokymai, ką jie duoda padaliniams?
Praktiškai visas mokymų scenarijus yra labai panašus į pratybas, kokiose mes dalyvavome prieš išvykdami į Iraką. Mes irgi ruošiamės panašiai. Iš pradžių mokomės individualių įgūdžių, paskui daug dirbame padalinio sudėtyje. Šios pratybos leidžia gerai pasiruošti iššūkiams, kurie laukia misijoje. Tiesą sakant, nėra jokio skirtumo, kur važiuosite - į Iraką, Afganistaną, ar kur kitur. Situacijos, kurias čia imituojame, leidžia geriau suprasti, pamatyti daromas klaidas, kurių galbūt pavyks išvengti vykdant tam tikras užduotis. Žinoma, visų situacijų neįmanoma išmokti, nes jos visada būna skirtingos. Bet pagrindus padaliniai čia tikrai gauna.
Ką norėtumėte palinkėti Lietuvos kariams?
Labai džiaugiuosi turėdamas galimybę padirbėti ir pasidalyti patirtimi su Lietuvos kariais. Mums tai pirmos pratybos kartu su jumis. Iki šiol mūsų padaliniui nebuvo tekę sutikti Lietuvos karių. Dirbdami kartu mes gauname patirties vieni iš kitų. Manau, kad ryšiai, kuriuos mes pradėjome užmegzti, visiems bus naudingi, kad ir Afganistane. Kariams, kurie ruošiasi vykti į misiją, noriu palinkėti kuo greičiau rasti bendrą kalbą su vietiniais gyventojais, nes jeigu neužkariausit jų širdžių, bus be galo sunku. Esu įsitikinęs, kad dabar mūsų būrys tikrai drąsiai eitų į mūšį kartu su Lietuvos kariais. Džiaugiamės užmezgę gerus ir draugiškus ryšius su jūsų kariais.
***
Bendros Baltijos šalių ir JAV pratybos Latvijoje vyksta spalio 18-31 d. Iš viso pratybose dalyvauja daugiau kaip 1, 7 tūkst. karių. Lietuvos karių jose - daugiau kaip šimtas.
Pagrindinis Latvijoje vykstančių tarptautinių pratybų tikslas - tobulinti Baltijos valstybių ir JAV pajėgų karinį bendradarbiavimą, ruošiantis tarptautinei misijai Afganistane.
Į Adažių poligoną atvykusi Lietuvos karių kuopa, sudaryta iš Panevėžyje dislokuotos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės karių, pradeda intensyvų pasiruošimą misijai Afganistane, į kurią, planuojama, išvyks kitų metų rudenį.
T. Pakalniškio nuotraukoje -- JAV puskarininkis Davidas Jonesas ir Lietuvos karys savanoris eilinis Olegas Aleksėjevičius
