Naujienos

Nuotraukų albumas, skirtas PAG 1-11 veiklai

Iš misijos Afganistane sugrįžo jau dešimtoji Goro provincijos atkūrimo grupė (PAG-10). Ji buvo suformuota Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės pagrindu. Šiuo metu šioje didžiausioje ir svarbiausioje Lietuvos tarptautinėje misijoje užduotis vykdo PAG-11, sudaryta daugiausia iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo bataliono karių. Kiekvienos pamainos tarnyba Afganistane trunka apie pusmetį, taigi jau penkerius metus Lietuvos kariai ir diplomatai yra Goro provincijoje. Ši misija Lietuvai svarbiausia ne tik dėl palyginti didelio skaičiaus dalyvaujančių karių, bet ir dėl atsakomybės. Lietuva įsipareigojo vadovauti ir koordinuoti atkūrimo procesui vienoje iš trisdešimt keturių Afganistano provincijų (Afganistano plotas yra maždaug Prancūzijos dydžio - apie 647 500 km²). Prie provincijos atkūrimo proceso prisideda įvairių šalių atstovai. Lietuvos vadovaujamoje provincijos atkūrimo grupėje, be maždaug 150 Lietuvos karių ir civilių, tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rumunijos ir Ukrainos karių ir civilių.

„Prieš penkerius metus Lietuvos sprendimas prisiimti atsakomybę už Afganistano Goro provincijos atkūrimą buvo tikrai didelis iššūkis. Mūsų karių atkaklumo, profesionalumo ir sumanumo dėka jiems patikėta užduotis  buvo sėkmingai įvykdyta: saugumo situacija provincijoje stabilizuota. Šiandien dar negalima būtų pasakyti, kada  baigsis Lietuvos misija Goro provincijoje, nes tai priklauso nuo šio krašto žmonių pasirengimo savarankiškai užtikrinti gyventojų saugumą ir ryžto kurti savo šalies ateitį", - sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.  

Per pastaruosius penkerius metus šioje operacijoje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos karių. Kai 2005 metų birželio mėnesį pirmieji Lietuvos kariuomenės kariai automobiliais iš Herato atvyko į provincijos sostinę Čagčaraną, nuo tada Lietuva, neseniai tapusi NATO nare, prisijungė prie negausaus būrio valstybių, prisiėmusių atsakomybę vadovauti Afganistano provincijų atkūrimui. Tuo metu, be Lietuvos, provincijų atkūrimo grupes įsteigusios buvo tik Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir JAV. Vėliau prie jų prisijungė Švedija, Vengrija, Naujoji Zelandija, Čekija ir kitos šalys.

Iki 2005 m. Lietuvos kariai dalyvavo kitų šalių vadovaujamose operacijose. 2005 m. įsipareigojusi koordinuoti Goro provincijos atkūrimą Lietuva pasiekė naują kokybinį dalyvavimo tarptautinėse operacijose lygmenį. Tai reiškė, kad nuo šios misijos pradžios Lietuva privalėjo pati savo jėgomis planuoti savo ir šalių partnerių karių ir civilių aprūpinimą, formuoti veiklos strategiją priskirtame atsakomybės rajone. Mūsų šaliai vadovaujant provincijos atkūrimo grupei, į Lietuvą iš kitų NATO šalių buvo atkreiptas didesnis dėmesys. Tai lėmė mūsų šalies didelę atsakomybę.

2001 metų pabaigoje žlugus ultraislamistiniam Talibano režimui, atkuriant taiką ir stabilumą Afganistane, atstatant šalį, susidurta su daugybe sunkumų. Jau iki Talibano režimo žlugimo Afganistane daugiau nei du dešimtmečius vyko karai, palikę didžiausius pasaulyje minų laukus. Jungtinių Tautų Organizacijos plėtros programos duomenimis, 70 procentų iš 22 milijonų šalies gyventojų kentėjo dėl bado, o gyvenimo trukmė buvo vidutiniškai apie 40 metų. Didžioji gyventojų dalis buvo neraštinga.

Nepaisant skeptiškų prognozių, pirmieji demokratiniai prezidento ir parlamento rinkimai Afganistane įvyko palyginti sklandžiai. Vis dėlto naujos valdžios galimybės ir sugebėjimai sureguliuoti šalies gyvenimą buvo labai riboti - jos įtaka visoje šalies teritorijoje buvo tik nominali.

Tokioje situacijoje tarptautinė bendruomenė negalėjo apsiriboti vien likusių talibų pasipriešinimo židinių slopinimu, reikėjo suformuoti pajėgumus, skirtus skatinti šalies ekonominį atkūrimą. Suformuota nuostata, kad šalies stabilizavimas ir atstatymas yra vienas su kitu susiję, vienas nuo kito priklausomi procesai - vien karinėmis priemonėmis saugumo užtikrinti neįmanoma.

2001 metų gruodį JT Saugumo Taryba, siekdama remti Afganistano vyriausybę Kabule ir jo apylinkėse, įkūrė Tarptautines saugumo paramos pajėgas (angl. International Security Assistance Force, ISAF). 2003 metais vadovavimą ISAF perėmė NATO. ISAF operacijos palaipsniui išsiplėtė į visą Afganistano teritoriją. Karių skaičius išaugo nuo 5000 iki maždaug 120 000 (iš 46 šalių, iš kurių 28 yra NATO narės). Pagrindinė ISAF funkcija yra remti Afganistano valdžią, padėti plėsti jos įtaką šalyje, sudaryti tinkamas sąlygas šalies atstatymui, vystymui ir efektyviam valdymui. Svarbiausia ISAF užduotis - padėti Afganistano vyriausybei gerinti saugumo situaciją ir kurti stabilią aplinką šalies vystymui. ISAF kartu su Afganistano nacionalinėmis pajėgomis padeda vystyti Afganistano nacionalinę armiją ir policiją, remdamos jas reikalingomis materialinėmis priemonėmis, mokydamos karius ir policininkus.

Per provincijų atkūrimo grupes, esančias beveik visose Afganistano provincijose, ISAF bendradarbiaudama su Afganistano vyriausybe, UNAMA Jungtinių Tautų paramos misija Afganistane (angl. United Nations Assistance Mission in Afghanistan), kitomis Afganistano valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis tiesiogiai remia šalies atstatymo ir vystymo procesus, kuria jiems būtiną saugia aplinką konkrečiose Afganistano provincijose. Provincijų atkūrimo grupės sudarytos iš civilių ir karinių elementų. Civiliai tiesiogiai atsakingi už veiklą politinėje, ekonominėje, socialinėje srityse, karinių elementų užduotis didinti saugumą PAG veiklos erdvėse.

ISAF vadovaujamos provincijų atkūrimo grupės padėjo įgyvendinti daugybę atstatymo projektų, jos veikė kaip konfliktuojančių šalių tarpininkės, prisidėjo prie Afganistano karinių grupuočių nuginklavimo projektų, gerino saugumo aplinką, palaikydamos kontaktus su vietine valdžia ir gyventojais.

ISAF pradėjus plėtrą iš šalies sostinės į likusią Afganistano teritoriją, pirmiausiai provincijų atkūrimo grupės buvo įkurtos kai kuriose rytinėse ir sąlyginai saugiose šalies šiaurės provincijose. Kitas plėtros etapas buvo provincijų atkūrimo grupių įkūrimas vakarinėje Afganistano dalyje. Būtent šiame etape prie ISAF misijos prisijungė Lietuva. Goro provincija buvo priskirta ISAF vakarų regionui, kuriame, be Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės, tokios grupės veikia Faroje (vadovauja JAV), Badghio provincijoje (vadovauja Ispanija) ir Herate (vadovauja Italija). Karinė regiono vadavietė yra Herate. Šiuo metu ISAF geografiniu principu suskirstyta į penkis regionus: Šiaurės, Vakarų, Pietų, Rytų ir Sostinės (Kabulas).

2005 m. į Goro provincijos sostinę Čagčaraną atvykę Lietuvos kariai pirmiausiai turėjo įkurti stovyklą, užmegzti kontaktus su vietinėmis institucijomis, surinkti visą būtiną informaciją apie padėtį operacijos rajone.

Goro provincija yra viena nuošaliausių ir skurdžiausių visoje šalyje. Nors ši provincija laikoma sąlyginai saugia, tačiau daugiausiai rūpesčių čia kelia skurdas, neišvystyta infrastruktūra, menkai funkcionuojančios švietimo, sveikatos apsaugos sistemos.

Talibano kovotojai Gore neturi tvirtų pozicijų (didžiąją dalį gyventojų sudarantys tadžikai neremia Talibano, o antrieji pagal gausumą chazarai yra jam priešiški), tačiau saugumą čia destabilizuoja konfliktai tarp kai kurių vietos genčių, provincijos administracijoje ir teisėsaugos institucijose klestinti korupcija, kriminalinių grupuočių veikla, narkotikų tranzitas ir buvusių karo vadų įtaka.

Kadangi pagrindinė ISAF užduotis yra stiprinti pasitikėjimą vietos valdžios institucijomis ir plėsti jų įtaką, svarbiausias Lietuvos vadovaujamos PAG uždavinys yra glaudžiai bendradarbiauti su provincijos valdžios struktūromis ir bet kokią paramą vietos gyventojams teikti tik per jas.

Lietuvos vadovaujamą provincijos atkūrimo grupę sudaro karinis ir civilinis elementai. Saugumo klausimais bendradarbiaujama su nacionalinės policijos pareigūnais provincijoje. Kadangi Gore nėra nuolatos dislokuotų Afganistano kariuomenės vienetų, policija yra svarbiausia institucija, užtikrinanti saugumą Gore. PAG glaudžiai bendradarbiauja su vietos policija, organizuojami bendri patruliai. Policijos rengimu užsiima EUPOL misija. PAG Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus kariai susitinka su vietos valdžios bei įvairių organizacijų atstovais, aiškinasi jų poreikius siekiant pagerinti veiklą, karo medikai konsultuoja vietinius gydytojus, prireikus teikia medicininę pagalbą gyventojams. PAG išminuotojai naikina surinktus, nuo karo likusius sprogmenis. Iš Lietuvos vadovaujamos provincijos atkūrimo grupės pasitraukus Kroatijos kontingento kariams ir optimizavus PAG struktūrą, vietoje buvusių Mobiliųjų ryšio ir stebėjimo grupių atsiradusios Užduoties vykdymo grupės vykdo PAG personalo eskortavimą į susitikimus su vietiniais ar įvairius objektus. Esant poreikiui, šios grupės taip pat gali vykdyti ir kitas užduotis: informacijos rinkimo ar situacijos stebėjimo ir vertinimo. Provincijoje dirbantiems civiliams specialistams šios grupės yra labai svarbios, nes suteikia jų darbui būtiną saugumą ir mobilumą.

Diskutuojama apie būtinybę didinti Lietuvos civilių skaičių šioje misijoje. Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei pradėjus savo veiklą, jos stovykloje darbą pradėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos deleguotas civilis Lietuvos atstovas. Šiuo metu čia tarnauja du Lietuvos diplomatai: Kabule reziduojančio Lietuvos Respublikos specialiosios misijos vadovo pavaduotojas - politinis atstovas (civilis) ir vystomojo bendradarbiavimo patarėjas.

Karinis elementas vykdo greitojo poveikio (didelių lėšų nereikalaujantys, tačiau įgyvendinami per sąlyginai trumpą laiką), civilinio elemento atstovai specializuojasi vykdydami ir koordinuodami vystymo projektus. Kai kurie projektai finansuojami Lietuvos Respublikos lėšomis, didesnė jų dalis įgyvendinama pritraukiant tarptautinius donorus. Didelis dėmesys skiriamas gero valdymo vystymui ir teisinės sistemos tobulinimui, rengiami kursai provincijos pareigūnams, gerinamos jų darbo sąlygos. Ypač remiama švietimo sistemos plėtra, stengiamasi sumažinti gyventojų tragišką (apie 80%) neraštingumo lygį. Remiama sveikatos apsauga, ieškoma būdų kuo labiau pagerinti provincijos infrastruktūros būklę.

Civiliai ne tik tiesiogiai įgyvendina ir koordinuoja įvairius projektus, svarbus jų bendradarbiavimas su provincijoje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokių grupių padedami tarptautiniai donorai remia įvairių projektų įgyvendinimą - nuo šulinių įrengimo ar žemės ūkio inovacijų diegimo iki švietimo sistemos plėtros programų.

Nors situacija Goro provincijoje dar nėra gera, esama tikrai teigiamų poslinkių. Pirmosiose provincijos atkūrimo grupėse tarnavę kariai vėl atvykę į Goro provinciją po poros ar trejeto metų teigia, jog poslinkiai regimi. Provincijos sostinėje galima pamatyti daug iškilusių naujų pastatų (ne tik molinių trobelių), pradėta asfaltuoti pagrindinė Čagčarano gatvė, vyksta oro uosto rekonstrukcijos darbai. Specialistų vertinimu, gerėja padėtis švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuose ir teisėsaugos institucijose.

Daugumos Goro gyventojų požiūris į Lietuvos vadovaujamos PAG karius yra teigiamas. Vietos žmonės ypač vertina tai, kad lietuviai gerbia kitos kultūros papročius ir religiją.

Per penkerius metus nemažai nuveikta gerinant karių tarnybos sąlygas. Pirmose atkūrimo grupėse tarnavę kariai gyveno ir dirbo palapinėse. Šiuo metu yra įrengti specialūs gyvenamieji ir darbo konteineriai, yra modernus medicinos punktas, puiki sporto salė, erdvi ramovė. Pakito PAG sudėtis ir struktūra - buvęs Logistinis paramos elementas reorganizuotas į Nacionalinį paramos elementą. Jis dislokuotas Kabule ir yra atsakingas už PAG ir kitų Lietuvos karinių vienetų Afganistane aprūpinimą.

Ypatingai svarbu tai, kad Lietuvos vadovaujama PAG - daugiatautė. Misijos pradžioje kartu su lietuviais tarnavo amerikiečiai ir danai. Islandija, nors ir neturėdama savo ginkluotųjų pajėgų, delegavo ne tik civilius atstovus, bet ir Mobiliąją ryšių ir stebėjimo grupę (po poros metų Islandija įvertino paramos Afganistanui prioritetus ir pasitraukė iš Lietuvos vadovaujamos misijos). Vėliau prie Lietuvos PAG prisidėjo Kroatijos (2010 m. gegužę tarnybą Lietuvos vadovaujamoje PAG baigė paskutinė kroatų karių grupė), Ukrainos kariai ir karo medikas iš Gruzijos. Svarbus laimėjimas buvo 2009 m. Japonijos vyriausybės atstovų įsitraukimas į Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą.

Pastaraisiais metais ypač sustiprėjo NATO ir ISAF aukščiausiųjų pareigūnų, taip pat tarptautinės bendruomenės dėmesys Lietuvos vadovaujamai PAG. Čagčarane įsikūrusi provincijos atkūrimo grupė vadinama sėkmingo tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžiu. Papildomas dėmesys - galimybė iškelti Goro provincijos problemas aukščiausiu lygiu. Pasigirsta vis daugiau raginimų skirti daugiau dėmesio sąlyginai saugioms, bet menkai išvystytoms provincijoms. Tai viltis pritraukti daugiau donorų lėšų į Gorą.

Straipsnį parengė Karolis Zikaras, „Krašto apsauga".