Kovo 1 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu viešintis Suomijos kariuomenės vadas generolas Ari Tapani Puheloinenas (Ari Tapani Puheloinen) susitiko su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Arvydu Pociumi.
Susitikime su Suomijos kariuomenės vadu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pabrėžė didėjančią Šiaurės ir Baltijos šalių regioninio bendradarbiavimo svarbą. Pasak R. Juknevičienės, Šiaurės regiono didėjantį strateginį svorį liudija ir Jungtinės Karalystės politinė valia įsitraukti į šį regioną. Praėjusių metų lapkritį Jungtinės Karalystės gynybos ministras dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime Osle.
Ministrė taip pat pasidžiaugė dvišaliu Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimu gynybos srityje. Susitikime buvo paminėtos esamos ir būsimos praktinės regioninio bendradarbiavimo sritis - bendra veikla Baltijos gynybos koledže Tartu (Estijoje), ketinimas 2014 metais priskirti savo karius bendrai budėti Europos Sąjungos kovinėje grupėje, tai pat bendradarbiavimas energetinio saugumo srityje.
Sustikime gen. A. T. Puheloinenas pristatė esminius Suomijos ginkluotųjų pajėgų plėtros aspektus, pritarė ministrės požiūriui dėl regioninio bendradarbiavimo stiprinimo svarbos.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. A. Pocius ir kariuomenės atstovai Suomijos kariuomenės vadą supažindino su Lietuvos kariuomenės transformacijos eiga. Gen. A. T. Puheloinenas teigiamai įvertino pokyčius Lietuvos kariuomenėje, įvertino juos kaip sėkmę, pabrėždamas būtinybę nuolat vertinti tai, kas keičiama, ir atitinkamai prisitaikyti prie situacijos.
Vėliau abu vadai aptarė Suomijos ir Lietuvos bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus ir dalyvavimą NATO ir Europos Sąjungos tarptautinėse operacijose. Kalbėdamas apie Suomijos ir Lietuvos kariuomenes, gen. mjr. A. Pocius pažymėjo suomių skiriamą dėmesį rezervo rengimui.
„Suomijos gynybinė sistema yra gerai organizuota, nes jie skiria labai didelį dėmesį parengto karinio rezervo išlaikymui ir organizuoja mokymus atlikusiems karinę tarnybą piliečiams. Lietuvoje šiemet mes taip pat planuojame pašaukti apie šimtą vyrų, kuriems surengsime trumpalaikius karinius mokymus įgūdžiams atnaujinti. Tai bus pirmas žingsnis po ilgos pertraukos rezervo rengimo ir išlaikymo link“, – sakė gen. mjr. A. Pocius.
Kasmet Suomijoje apmokoma apie 21 tūkst. šaukiamojo amžiaus jaunuolių. Privalomosios tarnybos trukmė, priklausomai nuo siekiamų rezultatų, yra 180, 270 arba 362 dienos. Siekiantys profesinės karo tarnybos jaunuoliai (būsimieji karininkai ar seržantai) privalo tarnauti visą laiką. Turintys specifines tarnybos užduotis (įvairūs specialistai, kuriems reikalingas karinis mokymas) – 270 dienų, o norintys tik atlikti būtinąją tarnybą – 180 dienų. Taikos metu Suomijos ginkluotųjų pajėgų struktūrai priklauso apie 16 000 karių.
Be to, nors Suomija yra viena iš didžiausių Europos šalių pagal teritoriją (338 000 km²), joje gyvena tik 5 mln. gyventojų (tankumas – 15 žm./km²). Suomijos gynybos politika grindžiama visuotinės teritorinės gynybos principu ir šauktinių kariuomene (apie 84 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių atlieka karinę tarnybą), taip pat yra planuojama kurti savanorių pajėgas.
Pastaraisiais metais Suomijos išlaidos gynybai pradėjo didėti dėl šalies parlamento priimto principinio sprendimo kasmet, siekiant kompensuoti infliacijos nuostolius, gynybos biudžetą didinti 1,5–2,0 proc. 2010 metų Suomijos išlaidos gynybai sudarė virš 9 mlrd. litų (daugiau nei 2,6 mlrd. eurų), tai siekė 1,43 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. O 2010 metų kovą Suomijos Vyriausybė patvirtino gynybos finansavimo 2010–2013 metams planą, kuriuo remiantis, gynybos reikmėms bus skirta viso beveik 37 mlrd. Litų (10,6 mlrd. eurų).
Dalyvavimas tarptautinėse operacijose Suomijai yra vienas iš prioritetų. Pirmą kartą Suomija dalyvavo Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijoje dar 1956 metais, nuo to laiko apie 50 000 Suomijos karių yra dalyvavę įvairiose taikos palaikymo misijose. Šių metų duomenimis daugiau nei 300 suomių karių dalyvauja tarptautinėse krizių valdymo operacijose. Pagrindinį dėmesį suomiai skiria operacijoms Balkanuose, kur dalyvauja apie 30 karių, ir operacijai Afganistane – kur dalyvauja dagiau nei 190 karių. Pagal Suomijos įstatymus tarptautinėse misijose negali dalyvauti daugiau kaip 2000 karių.
Svečias šiandieną dar lankysis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kur susitiks su karo akademijos viršininku pulkininku Gintaru Bagdonu ir Energetinio saugumo centro direktoriumi Audriumi Bruzga. Taip pat Suomijos kariuomenės vadas Karo akademijoje krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės karininkams ir kariūnams skaitys pranešimą apie Suomijos kariuomenę ir gynybos sistemą.
Suomijos Baltoji knyga 2009 metų balandį buvo patvirtinta Suomijos Parlamente. Joje skelbiamos pagrindinės gynybos gairės išliko nepakitusios ir didžiausias dėmesys skiriamas Suomijos teritorinei gynybai. Taip pat naujoje Suomijos Baltojoje knygoje išliko formuluotė, kad Suomija pasiliks galimybę prisijungti prie NATO. Numatytas glaudesnis bendradarbiavimas tarp vyriausybinių ir nevyriausybinių struktūrų bei siekis kurti mažesnes, bet sąveikias karines pajėgas.
Bendradarbiavimas su Suomijos gynybos ministerija daugiausia plėtojamas bendrų Baltijos valstybių projektų rėmuose. Nuo 2003 metų Lietuvos ir Suomijos kariai dalyvauja bendrose pratybose abiejose šalyse. 2005 m. gruodžio mėn. Krašto apsaugos ministerija pasirašiusi sutartį su Suomijos bendrove „Oy Sisu Auto AB“ įsigijo modernius didelio pravažumo daugiaašius (8x8) daugiafunkcinės paskirties kovos aprūpinimo šarvuotus sunkvežimius SISU E11T.
Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Tomas Balkus, tel.: (8~5) 278 5091, mob. tel. 8 682 25 359
Giedrės Mmaksimovicz (KAM) nuotraukos.
