Jums buvo pristatytas Lietuvos kariuomenės transformacijos procesas. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
Mano požiūriu, transformacija naudinga jūsų šaliai. Kariškiams įprasta nuolat tirti ir vertinti savo veiklą ir jos rezultatus, kad galėtų būti tikri, jog jų pasirinktas kelias teisingas, arba priešingai, keistinas. Kiek galiu spręsti remdamasis išklausytu pranešimu, apie vykdomą transformaciją susidaro labai teigiamas įspūdis - jūsų gynybos struktūra nuolat vystosi, peržiūrimi veiklos principai. Tai ir yra sėkmingo proceso požymis.
Kokias įžvelgiate Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo perspektyvas ir kokios jis turės įtakos regiono saugumo stabilumui?
Su Šiaurės šalimis mus sieja bendradarbiavimo tradicijos, kurios dar senesnės nei Šiaurės šalių bendradarbiavimo (NORDEFCO) procesas. Pavyzdžiui, karius taikos palaikymo misijoms bendrai rengiame kursuose su Norvegija ir Švedija, taigi Šiaurės šalims bendradarbiavimas nėra naujiena. Tačiau dabar mes perorganizavome, struktūrizavome bendradarbiavimą, sutelkėme ligšiolinio bendradarbiavimo sritis ir dalyvius į vieningą visumą ir tikimės iš to ypač gerų rezultatų. Pagrindinį dėmesį skiriame strateginiam vystymui, pajėgumams, žmogiškiesiems ištekliams, mokymui ir rengimui, operacijoms. Šiose pagrindinėse penkiose srityse veikla dabar paskirstyta smulkesnėms darbo grupėms. Daug dėmesio skiriame kasdienei veiklai ir operacijoms, taip pat vystymo klausimai sprendžiami ekonomiškiau ir geriau. Tai nereiškia, kad vykdydami visus projektus finansiškai sutaupome. Tikiuosi, kad tai pavyksta kiek įmanoma dažniau, bet bendradarbiavimą laikome sėkmingu tuo atveju, jei pavyksta savo uždavinius įgyvendinti ekonomiškiau ir geriau dirbant kartu su kitomis šalimis.
Dar norėčiau pabrėžti, kad tarptautiniame bendradarbiavime būtini kompromisai - reikia būti pasiruošusiam nusileisti, kad galėtum kažko pasiekti. Taip pat reikia kantrybės. Paprastai nauda matoma ne iš karto, reikia jos sulaukti. Bet yra sėkmingo bendradarbiavo pavyzdžių, tarkim, Baltijos jūros stebėjimas, kuris prasidėjo nuo bendro Švedijos ir Suomijos projekto, o dabar beveik šimtu procentų apima projekte dalyvaujančių šalių Baltijos jūros teritoriją. Taip pat yra sėkmingas ir jau rezultatyvus oro erdvės stebėjimo projektas. Suomija jungiasi prie NATO oro erdvės stebėjimo duomenų keitimosi sistemos (angl. ASDE) per Karmėlavos oro stebėjimo ir kontrolės centrą ir per Norvegiją. Šis projektas yra ir vienas iš Baltijos regiono bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis pavyzdžių. Manau, bendradarbiavimas regione turi daug gerų perspektyvų. Šiais laikais bendradarbiavimas - ekonominės situacijos padiktuota būtinybė. Intelektualinis bankas ir dalijimasis idėjomis Europos Sąjungoje, Šiaurės šalių bendradarbiavimas ir jo atšaka Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas - visa tai yra pravartu finansiniu požiūriu, tačiau ne mažiau svarbu, kad bendradarbiavimas skatina stabilumą - tai visais atvejais pasitvirtinanti tiesa.
Jei mes turime teisingą informaciją, Suomijoje buvo sumažintas šauktinių skaičius, nes ketinama formuoti savanorių pajėgas.
Ne visai taip. Iš tikrųjų kaip tik per karo prievolę mes apmokome asmenis iš visų tarnybai tinkamo amžiaus grupių. Šiuo metu į privalomąją karo tarnybą pašaukiama 80 proc. tais pačiais metais gimusių vyrų. Bet galutinį procentą galime sužinoti tik tada, kai jiems sueina trisdešimt metų, nes šaukiami yra 19-30 metų amžiaus vyrai. Šiuo metu šauktinių skaičius mažesnis dėl jų sveikatos būklės ir dėl konkrečios amžiaus grupės berniukų skaičiaus - dėl šių priežasčių po penkerių metų pašauktų vyrų bus apie dešimt procentų mažiau, nei prieš dvidešimt metų gimusiųjų grupėje. Taip nežymiai sumažėja ir šauktinių skaičius šalyje.
Kalbant apie savanorių pajėgas, Suomijoje svarstoma idėja tam tikrą rezervo dalį perorganizuoti į vietos gynybos pajėgas. Mes nesiruošiame šalies ginkluotųjų pajėgų perorganizuoti pagal savanoriškumo principą, tokia mintis svarstoma tik vietinės gynybos užduotims skirtų pajėgų atžvilgiu kaip galimybė sustiprinti ryšį tarp šių pajėgų ir savanoriškosios gynybos idėjos visoje šalies visuomenėje. Tarp gyventojų kilusi karšta diskusija užsieniečiui gali sukelti įspūdį, kad mes jau priėmėme sprendimą, bet iš tikrųjų toks variantas dar tik apmąstomas, o tolesnė eiga paaiškės per šiuos metus.
Suomija dalyvauja NATO ir ES tarptautinėse misijose. Gal galite trumpai papasakoti apie tas tarptautines operacijas, kuriose Suomija dalyvauja šiuo metu ir atskleisti, kokie jūsų ateities planai?
Anksčiau mes labai aktyviai dalyvavome Balkanų regione, bet praėjusiais metais teko stipriai sumažinti ten dalyvaujančio personalo skaičių nuo daugiau nei 400 karių, buvusių prieš keletą metų, iki apie 20 asmenų. Dabar sukoncentravome savo pajėgas Afganistane, per pastarąjį pusmetį ten dislokuotų mūsų karių skaičius pasiekė 195. Kita didelė tarptautinė operacija, kurioje dalyvaujame, yra ATALANTA, į ją esame nusiuntę vieną minų paieškos ir neutralizavimo laivą. Iš viso tarptautinėse operacijose dalyvauja apie 330 Suomijos karių.
Ateityje mes svarstome galimybes siųsti savo karius į UNIFIL misiją Libijoje, kur dalyvautume kartu su Airija. Suomijos kariuomenė turi mandatą pradėti pasirengimą, jei sprendimas, kurį priimsime dar šiemet, būtų teigiamas. Į šią misiją siųstume maždaug kuopos dydžio karinį vienetą. Tai pagrindinis Suomijos kariuomenės planas ateičiai.
Suomijoje atliktos viešosios apklausos duomenys rodo, jog 26 proc. apklaustųjų palaiko mintį, kad Suomija taptų NATO nare, o 59 proc. nusiteikę prieš. Anksčiau atliktų apklausų rezultatai rodė, kad 60 proc. apklaustųjų nepritarė narystei NATO, o 22 proc. ją palaikė. Kaip galėtumėte pakomentuoti tokią tendenciją?
Tai apytiksliai skaičiai, duomenys rodantys nuomonės pasikeitimą per maždaug 15 praėjusių metų. Nuolat pasitaiko svyravimų kelių procentų ribose, todėl ir šiuos pastarojo meto pasikeitimus vertinčiau kaip nereikšmingus. Suomijoje visada maždaug trečdalis (25-30 proc.) gyventojų palaiko narystę NATO ir du trečdaliai (apie 60 proc.) jai nepritaria. Negalėčiau tvirtinti, kad dabar žmonės labiau linkę įsitraukti į NATO nei anksčiau, nes viešosios nuomonės pasikeitimas nėra labai didelis, o kelių procentų pokyčių visada pasitaiko dėl techninių apklausos vykdymo priežasčių.
Suomija neturi strateginio tikslo tapti NATO nare?
Vienas iš būdų pasiekti Suomijos saugumą gali būti ir narystė NATO. Dabar mes dar tik svarstome valstybės lygmeniu, ar pasirinksime šį kelią. Kariuomenės požiūriu, bet kuris pasirinkimas, būti ar nebūti viena iš sąjungininkių, turi būti patikimai pagrįstas, šiuo metu mes atitinkamai ir elgiamės: Suomija plačiai bendradarbiauja su NATO ir yra viena iš aktyviausių Partnerystės taikos labui šalių partnerių.
A Pliadžio nuotraukoje -- Suomijos kariuomenės vado pasitikimo ceremonija.
