Spalio 15-16 dienomis Radviliškio rajone vyko naktinis pėsčiųjų žygis „Pergalių ir kovų keliais", skirtas 1919 metais prie Radviliškio Lietuvos karių savanorių pasiektai pergalei kautynėse prieš Bermonto kariuomenę ir 1949 metais Balandiškio ir Mėnaičių kaimuose vykusiam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimui atminti.
Žygyje dalyvavo rekordinis skaičius dalyvių - startavo 680 žygeivių. Žygyje dalyvavo visų Lietuvos kariuomenės pajėgų vienetų atstovai, karininkai, puskarininkiai ir seržantai, kariai savanoriai. Žygyje dalyvavo taip pat dalyvavo kitos sukarintos organizacijos: policija, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba. Tarp žygeivių buvo nemažai jaunimo - studentai, mokiniai bei jų mokytojai. Savo jėgas išbandė ir šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys Danijos karinių oro pajėgų kariai.
Pirmą kartą surengtas žygis „Pergalių ir kovų keliais" yra unikalus savo tema ir pobūdžiu Lietuvoje. Jo maršrutas buvo suplanuotas taip, kad žygeiviai galėjo aplankyti itin svarbias Lietuvos istorijai vietas, apie kurias pasakojama istorijos vadovėliuose.
Žygis vyko tamsiu paros metu. Jo metu buvo pakartotas 1919 m. Lietuvos karių savanorių 2-jo pėstininkų pulko 3-jo bataliono operacijos Radviliškis - Šiauliai metu atliektą manevrą ir įveikti tą patį atstumą, apie 50 km, pėsčiomis. Žygio dalyviai ne tik keliavo po vietas, susijusias su Lietuvos karo istorija, bet ir turėjo praeiti kelis improvizuotus patikrinimo postus, kur dalyvius stabdė ir dokumentų reikalavo Sovietų Sąjungos represinės žinybos kariai (NKVD), Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio dalyviai, Vermachto kariai, pulkininko Pavelo Bermonto Avalovo (1877-1973) kariai ir 1919 metų Lietuvos kariai savanoriai.
Baisogala kaip starto vieta buvo pasirinkta neatsitikinai, nes turi daug sąsajų su karo istorija. Buvęs žemių šeimininkas Juozapas Komaras (?-1849) buvo Lietuvos kariuomenės Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto (1769-1821) armijoje karininkas, pulkininkas, dalyvavo 1812 m. žygyje į Maskvą. Apie 1830 m. J. Komaras nusipirko Baisogalos dvarą (Radviliškio r.), kuris iki 1940 m. priklausė Komarų giminei ir buvo vienas pavyzdingiausių Lietuvos dvarų. Jo vaikų ir provaikaičių pastatytuose dvaro rūmuose 1919 metais buvo įkurtas fronto su bermontininkais štabas, kuriam vadovavo plk. ltn. Kazys Ladiga (1893-1941). 1919 spalio 22 d. bermontininkai šarvuotu traukiniu atliko gilų reidą kirsdami fronto liniją ir atvyko į Baisogalos stotį. Šalia fronto vadavietės įvyko susirėmimas, kuriame Lietuvos artileriją sėkmingai apšaudė įsibrovėlius ir privertė skubiai atsitraukti. Baisogaloje palaidota 15 karių savanorių, kurių dauguma žuvo kovose su bermontininkais, čia taip pat palaidoti devyni pokario rezistencijos kovų dalyviai.
Baisogaloje žygio startą paskelbė Napoleono kariuomenės Prūsijos princo Albrechto lietuviškųjų dragūnų pulko Nr. 1-as pabūklo komanda. Buvo iššautos trys salvės: už Tėvynę Lietuvą, už kovose pasiektas pergales, už kovose kritusius karius ir partizanus. Trečias šūvis taip pat buvo ir starto pradžia. Su pabūklu iš Klaipėdos į renginį atvyko Klaipėdos karybos istorijos klubo „XIX amžius" nariai.
Žygeiviai pirmiausia priėjo Balandiškius ir Mėnaičius. Mėnaičiuose, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio (1908-1950) bunkeryje, 1949 m. vasario 2-22 d. įvyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jame dalyvavo partizanų atstovai iš visos Lietuvos.
Balandiškiuose šalia Sajų sodybos buvo įrengtas NKVD (rus. НКВД, Народный комиссариат внутренних дел - vidaus reikalų liaudies komisariatas) - Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos represinė žinybos postas. Mėnaičiuose buvo pokario rezistencijos partizanų postas. Šioje vietoje žygio dalyviams buvo sudarytos galimybės ilgesniam poilsiui, galėjo atsigerti karštos arbatos. Šalia bunkerio degė laužai ir buvo skaitomi eilėraščiai, juos skaitė jų autorė Karo medicinos gydytojo padėjėja seržantė Rita Japkevičienė. Pailsėję žygeiviai aplankė Daugėlaičių kaimą, kur žuvo pirmieji Lietuvos kariai kovose su bermontininkais j. psk. Gracijonas Sakalauskas (1900-1919), eil. Jonas Jaraminas (1901-1919). Šioje vietoje buvo įrengtas 1-o pasaulinio karo imperinės Vokietijos karių, kitaip dar žinomų, kaip bermontininkai, postas. Pasirinkta žygio data taip pat siejama su minėtų savanorių žuvimo metininėmis, jie žuvo lygiai prieš 92 metus, tai yra 1919 metų spalio 15 d. Radviliškio prieigose finišuojančius žygio dalyvius prie malūno pasitiko 1919 metų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių postas. Tikima, kad malūnas yra vienas iš 1919 metų lapkričio 21-22 d. kautynių liudininkų. Visuose postuose budėjo apie karybos rekonstrukcijų kariai, dėvėję atitinkamo laikotarpio aprangą ir ekipuotę. Postuose budėjo Karo istorijos teatralizuotų renginių klubo „Grenadierius" nariai.
Organizuojant, aprūpinant ir vykdant žygį dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės kariai. Aktyviai prie renginio prisideda Šiaulių apskrities karininės įgulos vienetai ir pavieniai kariai, ypač nemažas krūvis organizuojant renginį tenka Radviliškyje dislokuotam Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionui. Uždarymo ceremoniją ypač papuošė Karinių oro pajėgų orkestro koncertas, kuris buvo lydimas gausių plojimų.
Tikimasi, kad naktinis pėsčiųjų žygis „Pergalių ir kovų keliais" bus tęstinis projektas ir visi norintys galės jame dalyvauti kitąmet.
Alvydo Tamošiūno inf. ir nuotr.
