Birželio 19 d. prasidėjo antrasis – svarbiausias didžiausių šiais metais tarptautinių pratybų Lietuvoje „Gintarinė viltis 2011“ etapas. Šio etapo metu pagal iš anksto sukurtą pratybų scenarijų, paremtą šių dienų Lietuvos ir užsienio šalių karių patirtimi tarptautinėse operacijose Afganistane, Irake ir prie Somalio krantų, veikia pratybų štabas ir visi kiti treniruojami padaliniai. Tariamas atsako į krizes operacijas pratybų dalyviai vykdo tiek Pabradės poligone, tiek Baltijos jūroje. Šis etapas truks iki pratybų pabaigos birželio 23 d.
Pratybose „Gintarinė viltis 2011“ dalyvaujančių devynių valstybių kariai veikia kaip tarptautinės saugumo paramos pajėgos, kurias sudaro visų kariuomenės rūšių komponentai - Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų.
Pratybų štabas, naudodamas universalų pratybų valdymo modulį (angl. Joint Exercise Management Module, JEMM), į kurį iš anksto suvesti duomenys apie visus pratybų scenarijuje numatytus įvykius ir tariamus incidentus, valdo ir koordinuoja operacijos veiksmus.
Pratybų Sausumos komponentą sudaro du tarptautiniai batalionai, inžinerijos ir apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų būriai. Šio etapo metu Sausumos pajėgų komponento kariams teks parodyti tai, ko jie išmoko per pirmają pratybų savaitę birželio 13–17 d., per kurią buvo mokomi įvairių atsako į krizes elementų. Apie tariamus incidentus ir kitus pratybų scenarijuje numatytus įvykius kariai iš anksto nežinos, todėl turės greitai reaguoti į situacijas ir imtis neatidėliotinų veiksmų. Ar kariai tinkamai – pagal nustatytas procedūras – reaguoja į imituojamas situacijas stebi paskirti pratybų vertintojai, kurie savo išvadas pratybų vadovybei pateiks pratybų pabaigoje.
Oro komponento sudėtyje veikia du Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniai Mi-8 ir du lengvieji atakos lėktuvai L-39. Antrojo etapo metu jis remia treniruojamus padalinius iš oro: atlieka artimąją paramą, imituoja oro antskrydžius, vykdo žvalgybą, sužeistųjų ir medicininę evakuaciją, paieškos ir gelbėjimo operacijas, taktinį transportavimą oru.
Jūrų komponentą sudaro penki Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivai: du patruliniai ir du minų paieškos ir nukenksminimo laivai, gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir uosto kateris H-21. Šio pratybų etapo metu Jūrų komponento kariai yra suskirstyti į dvi grupes. Viena iš jų atlieka pagalbos suteikimo ir gynybos jūroje operacijas, kita - tariamą puolimą ir diversijas. Lietuvos KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba pratybų metu vykdo sustiprintą jūros stebėjimą iš jūros stebėjimo postų, fiksuoja įtartinus imituojamo priešo veiksmus jūroje. Su Jūrų komponentu kartu veikia ir Specialiųjų operacijų komponentas.
Pagal pratybų scenarijų veiksmas vyksta menamoje Amberlandijos valstybėje. Amberlandijoje kyla neramumai, dėl kurių šalies Vyriausybė kreipiasi pagalbos į tarptautinę bendruomenę su prašymu užtikrinti saugumą šalyje, suformuoti ir parengti šalies saugumo pajėgas. Neramumai Amberlandijoje kilo dėl režimo, pavadinto Sula veiklos. Šis režimas - religinis-politinis judėjimas, veikiantis šalyje kaip sukilėlių pajėgos. Sukilėliai siekia perimti šalies valdžią į savo rankas ir užtikrinti savo autoritarine, fundamentalistine ideologija paremtą valdymą.
Sula režimo šalininkai, siekdami destabilizuoti šalies vyriausybę, vykdo smurto išpuolius prieš vyriausybės institucijas, užsienio šalių karius, Jungtinių Tautų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Sula taip pat yra leidusi jūrų piratų grupuotėms jų kontroliuojamoje teritorijoje įrengti treniruočių stovyklas, kad šie vėliau galėtų imti belaisvius ir reikalauti už juos išpirkų iš Amberlandijos Vyriausybės. Tokią Sula režimo veiklą pasmerkė tarptautinė bendruomenė.
Reaguodama į situaciją Amberlandijoje, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba suteikė mandatą Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms vykdyti atsako į krizę operaciją, t. y. suteikti paramą Amberlandijos Vyriausybei užtikrinant tvarką ir saugumą šalyje.
Tarptautinėse pratybose „Gintarinė viltis 2011“ dalyvauja apie 2,2 tūkst. karių ir civilių iš devynių valstybių: septynių NATO šalių narių - Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos ir dviejų NATO Partnerystės taikos labui programoje (angl. Partnership for Peace) dalyvaujančių šalių NATO partnerių - Gruzijos ir Suomijos. Pratybas stebi atstovai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano, Moldovos ir Ukrainos karinių pajėgų.
Lietuvai pratybose atstovauja visų Lietuvos kariuomenės pajėgų – Sausumos, Oro, Jūrų ir Specialiųjų operacijų – kariai, atstovai iš Viešojo saugumo tarnybos ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos.
Pratybomis „Gintarinė viltis“ siekiama gerinti NATO ir Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių šalių karinių padalinių sąveiką ruošiantis dalyvauti bendrose atsako į krizes operacijose ir stiprinti NATO ir Aljanso partnerių karinį bendradarbiavimą. Pratybose „Gintarinė viltis 2011“ taip pat tobulinamas ir vertinamas Lietuvos kariuomenės pasirengimas vykdyti priimančiosios šalies paramą į Lietuvą atvykstančioms pajėgoms.
Lietuvos kariuomenė pratybas „Gintarinė viltis“ rengia nuo 1995 metų. Pastarąjį kartą šios serijos pratybos vyko 2007 metais Klaipėdoje. Šių metų pratybas planavo ir joms vadovauja Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas.
Daugiau informacijos apie pratybas:
http://kariuomene.kam.lt/lt/ah2011.html
www.facebook.com/GintarineViltis
Kontaktiniai asmenys dėl pratybų:
Pabradės poligone – kapitonas Mindaugas Neimontas, pratybų Žiniasklaidos operacijų skyriaus vadovas, mob. tel. 8 640 45 380, el. paštas neimontas@gmail.com
Klaipėdoje – kapitonas leitenantas Antanas Brencius, mob. tel. 8 698 18196, el. paštas antanas.brencius@mil.lt
L. Ambroževičiūtės ir A.Tamošiūno nuotraukos.
