Artėjant lapkričio 23 d. visoje šalyje vyksta Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginiai. Vienas iš renginių buvo mūšio prie Radviliškio malūno rekonstrukcija. Kaip ir prieš 91-erius metus ginklus surėmė Lietuvos kariuomenė ir Bermontininkų armijos vienetai įsitvirtinę Radviliškyje, buvo rekonstruojamas mūšio epizodas – malūno šturmas. Mūšį atkūrė karo istorijos klubai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kautynės buvo paįvairinamos teatralizuotais rekonstruotais vaidinimais, kurių dalis buvo paremta tikrais faktais, kita dalis buvo improvizuota. Vaidinimuose dalyvavo Radviliškio Kultūros centro darbuotojai su šeimos nariais.
Prieš vykstant į mūšio lauką visi rekonstrukcijos dalyviai, lydimi karinių būgnininkų maršo, žygiavo Radviliškio gatvėmis. Rekonstruktoriai stojo į garbės sargybą ir pagerbė kritusių karių atminimą padėdami gėlių ekspozicijas prie Lietuvių savanorių ir vokiečių karių kapų, atliko atminimo salves kautynių vietoje prie pravoslavų kapinių ir monumento deivei Nikei skirto pergalei prieš bermontininkus. Atidavę pagarbą dalyviai išvyko į reginio vietą ir pradėjo ruošti mūšiui.
Mūšio eiga: bermontininkai užėmę malūną virš jo iškelia kaizerinės Vokietijos vėliavą ir malūno prieigose organizuoja gynybą panaudodami smėlio maišus, tuščias šaudmenų dėžės, spygliuotą vielą, kt. Lauko keliuku į turgų važiuoja ūkininkų šeima. Bermontininkai šeimyną sustabdo, visus išlaipina, atima vežime buvusią vertingesnę mantą. Ūkininkas bando priešintis, bet bermontininkai jį sumuša ir sužeidžia. Šeimyna grįžta atgal iš kur atvyko ir apie bermontininkus praneša netoliese buvusiems Lietuvių kariuomenės 2-o pėstininkų pulko kariams. Pasirodžiusius lietuvių žvalgus bermontininkai pasitinka ugnimi. Lietuviai atsišaudo, keli krenta.
Po kiek laiko Lietuvos kariuomenės 2-o pėstininkų pulko kariai pradeda malūne įsitvirtinusių bermontininkų puolimą. Vokiečiai atsišaudo, prabyla iki šiol tylėję kulkosvaidžiai. Lietuviai šaudo iš šautuvų. Patyrę nuostolių, priversti atsitraukti, tačiau keli sunkiai sužeisti lietuvių kariai lieka mūšio lauke. Į mūšio lauką arklio tempiamu vežimu, mojuodama balta skarele įvažiuoja gimnazistė. Ji prašo kariaujančių pusių nešaudyti, imi rinkti sužeistus ir nukautus karius.
Mergaitė – mažažemio ūkininko duktė Anelė Krikštanaitė, gyvenusi Karčemų kaime, nuo kurio pusės Lietuvos kariuomenės vienetai ir pradėjo Radviliškio puolimą. Ši mergaitė, pasikinkiusi į vežimą vienintelį tėvo turimą arklį, lapkričio 22 dieną, pačių kautynių prie Radviliškio įkarščio metu, nekreipdama dėmesio į kariaujančių pusių intensyvią ugnį, rinko sužeistus lietuvių karius. Anelė drąsiai atvažiavo į I-o pėstininkų pulko 8 kuopos pozicijas, kuri kovėsi su gerai pravoslavų kapinėse įsitvirtinusiais bermontininkais (šio epizodo rekonstrukcija buvo perkelta prie malūno). Sužeistuosius ji vežė į karo lauko ligoninę, įrengtą tėvų namuose.
Lietuviai matydami, kad lengvai nepaims gerai įsitvirtinusių bermontininkų, į pagalbą kviečiasi rezerve buvusį 1-ą pėstininkų pulką ir prašo artilerijos paramos. Vyksta intensyvus artilerinis priešo pozicijų apšaudymas, vienas sviedinys pataiko į malūną, užsidega jo „kepurė“.
Po artilerinio apšaudymo seka suintensyvinta pėstininkų ataka. Lietuviai, verždamiesi link malūno, priešo pozicijas apmėto rankinėmis granatomis, viskas paskęsta dūmuose. Viena iš granatų pataiko į bermontininkų amunicijos saugyklą, įvyksta didelis sprogimas. Pritrūkę šaudmenų lietuviai kyla į durtuvų mūšį.
Patyrę didelių nuostolių ir išsigandę lietuvių ryžto bermontininkai palūžta. Po kelių akimirkų virš malūno suplevėsuoja Lietuvos trispalvė. Lietuvos kariai, pasiekę pergalę, šaudo į viršų ir šaukia „Valio!“.
Šį gražų Lietuvos karybos istorijos spektaklį stebėjo keli tūkstančiai žiūrovų, atvykę iš visos Lietuvos. Žiūrovai negailėjo plojimų renginio dalyviams bei organizatoriams. Renginio iniciatorius buvo Radviliškio kultūros centras, kuris net tik organizavo rekonstrukciją, bet ir vykdė dokumentinio filmo filmavimą tiek rekonstrukcijos išvakarėse repeticijos metu, tiek pačių kautynių dieną. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje rekonstruotą Nepriklausomybės kovų mūšį padėjo atkurti ir Lietuvos kariuomenė. Įrengti mūšio lauką padėjo Oro gynybos bataliono kariai, kovose naudotų ginklų eksponavimu rūpinosi Arsenalo kariai, Karo medicinos tarnybos kariai tikroviškai nugrimavo „sužeistuosius“. Šauliai taip pat padėjo iki renginio kelias paras saugodami paruoštą mūšio lauką su išdėliotais rekvizitais, renginio metu padėjo užtikrinti saugumą. Renginį taip pat padėjo organizuoti Radviliškio rajono savivaldybė, Policijos komisariatas ir kitos organizacijos.
Psk. Alvydas Tamošiūnas
Nuotr. autorius – vyr. srž. Raimondas Kovas
