Straipsnio originalas publikuojamas žurnale „Karys“, 2013 m. Nr.3
Artėjant antrą šių metų pusmetį prasidėsiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, jaučiamas sujudimas visose valstybės valdymo ir politikos srityse. Krašto apsaugos sistema taip pat nėra išimtis. Apie su gynybos politika susijusius laukiančio pirmininkavimo aspektus pokalbis su Krašto apsaugos ministerijos politikos direktoriumi dr. Vaidotu Urbeliu.
Gerbiamasis Vaidotai, ką mūsų krašto apsaugos sistemai žada Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai?
Pirmininkavimas ES Tarybai visai krašto apsaugos sistemai iškelia du svarbiausius iššūkius. Pirmąjį, susijusį su turiniu, įprasmins 2013 metų gruodžio mėnesį vyksianti ES šalių vadovų diskusija gynybos klausimais. Lietuva turės svariai prisidėti prie formulavimo konkrečių idėjų ir pasiūlymų, kuria kryptimi Europos gynyba judės po 2013-ųjų. Nors ES institucijos, atsakingos už šalių bendradarbiavimą gynybos srityje, buvo įkurtos remiantis Lisabonos sutartimi, tokios diskusijos dėl ES gynybos politikos principų aukščiausiu ES lygmeniu jau seniai nėra buvę.
Koks konkrečiai bus šios diskusijos turinys?
Pirmoji debatų dalis bus skirta ES atsakui į įvairias kylančias ginkluotas krizes, nes, kaip parodė intervencija į Malį, jų tikimybė ateityje tik didės. Su ES operacijomis ypač susijusi ir diskusija dėl ES kovinių grupių ateities.
Nuo 2013 metų vidurio Lietuvos kariai vienoje kovinėje grupėje budės kartu su britais, latviais, švedais ir olandais, taip pat esame pakviesti prisijungti prie Šiaurės kovinės grupės. Galiu tik pabrėžti, kad ES būtent dabar vyksta intensyvios diskusijos apie šių grupių ateitį, jų panaudos galimybes, nes bent jau iki šiol šie dariniai nebuvo pasitelkti veikti. Čia atsiranda ir politinis aspektas, kai nemažai politikų kelia klausimą – kam reikia išlaikyti tokias grupes, kurios yra sudarytos jau gana seniai, bet dar nė karto nebuvo panaudotos jų galimybės? Lietuva kartu su Didžiąja Britanija ir Latvija turi parengusi pasiūlymų dėl minėtųjų kovinių grupių restruktūrizavimo, siekiant didesnio jų veiksmingumo.
Antroji dalis, kurios svarba ypač aktuali daugeliui ES šalių, yra gynybos pramonė. Kaip žinoma, gynybos biudžetai mažėja, pasaulinė konkurencija gynybos pramonėje auga, atsiranda naujų veikėjų, tokių kaip Indija ar Brazilija. Ir tai didžiulis iššūkis Europos gynybos pramonei. Lietuvos gynybos pramonė nėra labai didelė, bet didžiosioms ES šalims šis klausimas itin reikšmingas, nes jis siejasi ir su darbo rinka, ir su tyrimais bei technologijomis.
Trečiasis klausimas bus susijęs su ES saugumo ir gynybos politikos išorine dimensija. Aptarsime veiklą su ES partneriais, na, o Lietuvai ypač svarbūs Rytų partneriai. Būtent sąveika su pastaraisiais yra vienas iš Lietuvos prioritetų, kaip ir bendras ES saugumo bei gynybos politikos matomumas tiek regioninėje, tiek tarptautinėje erdvėje. Ne mažiau reikšmingas ES bendradarbiavimas su NATO. Nors dėl politinių priežasčių jis stringa, abiejų organizacijų bendradarbiavimas labai svarbus – dvidešimt viena šalis yra šių organizacijų narė. Todėl mes negalime leisti, kad ES ir NATO konkuruotų ar dubliuotų viena kitos veiklą.
Ketvirtas svarbus klausimas – energetinio saugumo karinė dimensija, apimanti įvairias sritis: energetinį efektyvumą, energijos išteklių saugumą, atsinaujinančių išteklių naudojimą. Šioje srityje Lietuva turi tam tikra įdirbį ir jį svarbu išnaudoti.
Renginiai, susiję su šiais debatais, vyks Vilniuje? Jų geografija apsiribos tik mūsų šalies sostine?
Dalis renginių, be abejo, vyks Vilniuje, kiti – Briuselyje arba kitose ES valstybėse. Pirmąją mūsų pirmininkavimo ES Tarybai pusę, tai yra nuo liepos iki spalio vidurio, dauguma renginių bus organizuojami Lietuvoje. Čia mūsų krašto apsaugai svarbiausias įvykis bus ES gynybos ministrų susitikimas rugsėjo pradžioje. Taip pat rengsime seminarus energetinio saugumo ir Rytų partnerystės problemoms aptarti. Liepos pradžioje Vilniuje vyks ES gynybos politikos direktorių susitikimas.
Iš ne Lietuvoje vyksiančių renginių galima išskirti tradiciškai vykstančius ir jau minėtuosius ES gynybos ministrų arba gynybos politikos direktorių susitikimus: pirmasis jų tradiciškai būna pirmininkaujančioje šalyje, antrasis - Briuselyje. Kartu su Prancūzija ir Didžiąja Britanija planuojama organizuoti du seminarus Paryžiuje bei Londone. Daugumos renginių organizavimo veiksmai bus glaudžiai koordinuojami su Užsienio reikalų ministerija, nes ES saugumo ir gynybos politikos negali būti atsietos viena nuo kitos.
Kalbant apie visas diskusijas gynybos politikos klausimais, kokie aspektai bus patys aktualiausi Lietuvai? Juk ji galės pasinaudoti pirmininkaujančios šalies statusu ir įtraukti juos į politinę darbotvarkę.
Galiu tik dar kartą pabrėžti, kad tokiais aspektais laikoma ES kovinių grupių ateitis ir mūsų Rytų partnerystė su Baltarusija, Ukraina, Gruzija, kur turime savų interesų. Energetinis saugumas bei NATO ir ES bendradarbiavimas – taip pat mūsų prioritetai.
Kaip kasdienėje veikloje pajusime Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai?
Žinoma, labiausiai mūsų pirmininkavimas bus jaučiamas Vilniuje, nes čia vyks didžioji dalis renginių. Pavyzdžiui, aukščiausio rango susitikimai vyks Nacionalinėje dailės galerijoje. Seminarai ir darbo grupių susitikimai vyks viešbučiuose ir konferencijų salėse.
Institucijų lygmeniu, be abejo, papildomas krūvis teks daugeliui centrinės valdžios įstaigų, jų padaliniai turės prisidėti prie rengimosi darbų pagal savo kompetenciją ir atsakomybę.
Kalbant apie Krašto apsaugos ministerijos renginius, visus gynybos politikos klausimus, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, kuruos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento Europos Sąjungos reikalų skyrius. Gali būti, kad, remiantis įprasta ES praktika, prie šio skyriaus prisijungs ir užsienio šalių specialistai, kurių patirtį paprastai siekiama panaudoti vienai šaliai perimant iš kitos pirmininkavimo funkcijas. Didelis krūvis teks Tarptautinių ryšių ir operacijų bei Gynybos politikos ir planavimo departamentams, kurių funkcijos yra susijusios atitinkamai su Rytų partneryste ir energetiniu saugumu.
Sustiprinome ir savo komandą Briuselyje. Anksčiau, be karinio atstovo ir gynybos patarėjo, ten dirbo du žmonės, dabar ten yra trys kariuomenės atstovai ir trys civiliai. Vienas iš šios komandos narių – gynybos patarėjas – pirmininkaus itin svarbiai ATHENES darbo grupei, tvarkančiai visus ES karinių operacijų finansus.
Reikėtų paminėti ir ministerijos Protokolo skyrių. Jis prisidės organizuojant ne tik ministerijos, bet ir kitų institucijų renginius. Ne paslaptis, kad kitos valstybės institucijos per didelius renginius prašo kariuomenės pagalbos – ji teikiama pagal mūsų galimybes, netrikdant karinio rengimo proceso.
Ar aukščiausi krašto apsaugos sistemos pareigūnai, atsižvelgiant į kiek išskirtinį gynybos politikos statusą ES kontekste, šiuo laikotarpiu taip pat pirmininkaus įvairiems posėdžiams?
Svarbu pasakyti, kad Lisabonos sutartyje buvo įtvirtinta vyriausiojo įgaliotinio pareigybė. Ji buvo ir įsteigta. Vyriausiojo įgaliotinio pareigas einantis asmuo pirmininkauja reguliariems Užsienio reikalų tarybos posėdžiams, jie susiję arba su gynybos, arba su užsienio reikalų ministru. Prireikus jį pavaduoja pirmininkaujančios šalies gynybos arba užsienio reikalų ministras. Be to, dabar vyriausiosios įgaliotinės pareigas einanti Catherine Ashton gali įgalioti Užsienio reikalų tarybos narius atstovauti jai ir kituose renginiuose arba institucijose, pavyzdžiui, Europos Parlamente.
Kokios jūsų prognozės dėl Lietuvos pasirengimo šiam itin svarbiam politiniam įvykiui?
Apibendrinant galima pasakyti, kad mūsų laukia rimtas iššūkis. Tačiau ir praeityje Lietuva yra organizavusi ne vieną svarbų tarptautinį renginį arba pas mus jie yra vykę, pavyzdžiui, NATO gynybos ministrų susitikimas. Tai, artėjant pirmininkavimui ES Tarybai, leidžia jaustis gana užtikrintai. Esu tikras, kad Lietuva, kaip pirmininkaujanti valstybė, sugebės svariai prisidėti prie ES politinės darbotvarkės, o saugumo ir gynybos politikos srityje pasistūmėsime į priekį, spręsdami mums svarbius klausimus, šių metų antrą pusmetį inicijuodami diskusijas.
Dr. V. Urbelį kalbino Darius Varanavičius, Lietuvos kariuomenės karinės periodikos redakcijos vyr. redaktorius.
Nuotr. aut. – A. Pliadis (KAM).
