Į daugiau nei 30 metų gyvuojančias Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP) tarnauti ateina patriotiškai nusiteikę žmonės, jaučiantys pareigą ir atsakomybę būti pasirengę savo šalies gynybai. Po priesaikos Lietuvos Respublikai, kariai savanoriai paskiriami tarnauti į vieną iš šešių KASP rinktinių, dažniausiai pagal gyvenamąją vietą. Tarnaudami kuopose kariai turi galimybę pasirinkti ir karines specialybes – taikliojo šaulio, kulkosvaidininko, snaiperio, šaulio gelbėtojo, minosvaidininko, granatsvaidininko, paramediko, karo inžinieriaus, ar nekinetinių operacijų specialisto. Mokantis kiekvienos karinės specialybės kariams savanoriams dėsto pajėgų instruktoriai, pagal parengtas ir kariuomenės patvirtintas programas, taip pat kariai savanoriai kursuose įgytus įgūdžius tobulina pratybų metu Lietuvoje ar užsienyje.
Lietuvos kariuomenėje ugdomi ne tik kariai - kovotojai, bet ir atsakingi žmonės, gebantys sumaniai suteikti pagalbą šalia esantiems žmonėms ir prisidėti prie Lietuvos visuomenės gerovės.
Štai kaip Savanorių pajėgose susiklostė dviejų jaunų karių istorija iš KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės. 28-erių metų alytiškis Tautvydas Berulis į Krašto apsaugos savanorių pajėgas atėjo dar 2012 metais. Tuomet, paskatintas mokyklos draugo, dar besimokydamas 12-oje klasėje, tapo 101-osios kuopos kariu savanoriu. Tautvydas savo karjerą KASP pradėjo kaip šaulys-gelbėtojas, tačiau veržlumas, motyvacija bei gebėjimas semtis žinių iš daugiau patirties turinčių kuopos draugų, skatino karį siekti vis daugiau profesinių karinių žinių . Tarnybos 101-oje kuopoje metu Tautvydas baigė nemažai skirtingų karinių kursų. Lemtingu Tautvydui tapo sėkmingai užbaigtas pėstininkų skyriaus vado kursas, kurį baigęs Tautvydas buvo paskirtas skyriaus vadu.
Panašiu keliu gyvenime pasuko ir alytiškis 27-erių metų Erikas Ražanskas. Būdamas 21-erių vaikinas panoro išbandyti save Lietuvos kariuomenėje. Kaip pats minėjo, pašaukimas tapti kariu atsirado norint prisidėti prie savo gimtojo krašto gynybos, apsaugoti savo šeimos narius ir artimuosius. Erikas taip pat atėjo tarnauti pagal gyvenamąja vietą – prisijungė prie KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 101-os kuopos.
Abiem vaikinams tarnyba savanorių pajėgose davė labai daug. Teko pabuvoti ir tarptautinėse pratybose, išvykti į tarptautines misijas, pabaigti nemažai skirtingų kvalifikacinių kursų. Nors Tautvydas kariuomenėje buvo Eriko skyriaus vadas, gyvenime vaikinai tapo bendražygiais ir gerais draugais.
Šiandien jaunuoliai ir toliau vadovaujasi kario priesaikos žodžiais tik dabar abu pasirinkę kiek skirtingus kelius. Abu kariai savanoriai pasuko į profesinę karo tarnybą. Grandinis Tautvydas Berulis dabar tarnauja Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono Oro atakos vieneto IV oro atakos valdymo grupės vairuotoju. Vyresnįjį eilinį Eriką Ražanską šiandien galime sutikti toje pačioje Dainavos apygardos 1-ojoje rinktinėje, tačiau dabar jis – štabo aptarnavimo kuopos štabo aptarnavimo būrio transporto ir tiekimo skyriaus vairuotojas.
Gyvenimas dažnai suklosto taip, kad tam tikrose situacijose atsiranda reikalingi asmenys. Praėjusių metų lapkričio 22 dienos vakarą Alytuje įvykusios auto avarijos metu buvo aplamdyti du automobiliai, kaip vėliau paaiškėjo, avarijos kaltininkas vairavo apsvaigęs, o Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys Tautvydas ir Erikas tapo šio įvykio liudininkais ir netgi padėjo sugauti iš įvykio vietos bandžiusį pabėgti neblaivų vairuotoją.
Kaip Erikas pasakojo, tuo metu važiuodami mieste su Tautvydu pamatė įvykusią avariją vienoje judrių Alytaus miesto gatvių sankryžoje. Pastebėję ant šaligatvio užskriejusį automobilį vaikinai sureagavo žaibiškai ir nuskubėjo vytis iš įvykio vietos bandžiusį pabėgti neblaivų vairuotoją. Kaip minėjo kariai, šioje situacijoje jiems padėjo ne tik kariuomenėje įgytas vikrumas ir greitis, bet ir taktikos elementai, mokėjimas bendrauti su žmonėmis. Kariams pavyko sugauti nuo teisingumo bėgantį asmenį, o iškvietus policiją, pareigūnams perduotas neblaivus vairuotojas. Pilietiškumo jausmas buvo kertinis žingsnis paskatinęs Tautvydą ir Eriką nelikti abejingais šioje situacijoje.
Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
KASP informacija ir nuotraukos
