Naujienos

Rugsėjo 8 d. Lietuvos kariuomenė minėjo 509-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė ir sąjungininkai sutriuškino Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai stebėjo Lietuvos kariuomenės organizuojamą Garbės sargybos kuopos karių ir Lietuvos kariuomenės orkestro eiseną nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų, kuri simboliškai atkartojo istorinę Oršos mūšio laimėtojo Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio triumfo eiseną. Garbės sargybos kuopos kariai virš Valdovų rūmų iškelė Lietuvos istorinę vėliavą, Lietuvos kariuomenės orkestras atliko muzikinę programą.

Šiandien vyko Lietuvos kariuomenės kariams skirta karo istorijos konferencija „Oršos mūšio pamokos iš šiuolaikinės karybos perspektyvos“, kurioje įvertinta Oršos mūšio patirties svarba šiuolaikinei karybai. Pranešimus skaitė karo istorikai iš Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto, Vytauto didžiojo karo muziejaus, Vilniaus universiteto ir kiti.

Pasak istorinių šaltinių, pažymint 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykusį Oršos mūšį, Vilniuje buvo surengtos triumfo eitynės, per kurias gyventojams demonstruoti belaisviai ir trofėjai, ginklai, auksas, o paimtos priešo vėliavos pakabintos Vilniaus katedroje. Triumfo eisenoje, kurią sveikino užsienio diplomatai, valstybės pareigūnai ir vilniečių bendruomenė, pirmasis žengė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, o eisena nusidriekė per Lietuvos sostinę nuo miesto sienų iki didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje. Garsieji sostinės Aušros (Medininkų) vartai, pro kuriuos žengė eitynių dalyviai, iš pradžių vadinti „Ostrožskije varota“ (liet. – Ostrogiškio vartai), siekiant pašlovinti Oršos mūšio laimėtoją, vieną iš garsiausių Lietuvos istorijos karvedžių Lietuvos didįjį etmoną Konstantiną Ostrogiškį, amžininkų vadintą Antruoju Hanibalu ir Rusios Scipionu.

LK informacija

Nuotr. aut. št. srž. sp. Ieva Budzeikaitė