Kariuomenėje retai pamatysi tokius iš laimės švytinčius veidus, kokie buvo Karinių oro pajėgų kariūnų po pirmųjų skrydžių piloto kabinoje. Praktikos reikėjo laukti net dvejus metus, o pirmoji būsima karo lakūnė apskritai gyvenime neskraidė - šį nepatirtą jausmą taupė praktikai.
KOP kariūnų projektas įsibėgėja
2007 m. sausio 3 d. Lietuvos karo akademijos (LKA) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovai pasirašė sutartį, pagal kurią VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) Karinėms oro pajėgoms (KOP) ruoš aviacijos specialistus: lakūnus, skrydžių vadovus ir aviacijos inžinierius (aviacinės elektros, elektronikos ir mechanikos specialistus). Šiemet KA ir AGAI baigė pirmoji Karinių oro pajėgų kariūnų laida.
Taigi KOP kariūnams tenka suderinti aviacinius ir karinius mokslus dviejose mokymo įstaigose.
Aviacijos institute kariūnai neturi jokių lengvatų - mokosi pagal tokią pat programą, kaip ir ten studijuojantys civiliai, o LKA gyvena kariūnų batalione ir gauna karinį rengimą. KOP kariūnai sako, kad studijos įdomios, bet neslepia, kad spendžiant kasdienius klausimus kyla biurokratinių nesklandumų. „Kartais kildavo sunkumų (sakyčiau, gana menkų) dėl LKA ir VGTU nepakankamo bendradarbiavimo pačiais aktualiausiais ir kartu paprasčiausiais klausimais, pavyzdžiui, dėl laisvų savarankiškų studijų savaičių, dėl to, kad mes, KOP kariūnai, nebuvome įtraukti į VGTU sąrašus, dėl praktikos atlikimo laiko ir vietų", - „Kariūnui" pasakojo Valius Urbonas.
Kolega KOP kariūnas Arvydas Milius taip pat pasakojo: „Visiškai nesuplanuotos karinio rengimo savaitės. Tvarkaraštis kiekvieną kartą būdavo beveik toks pat, skyrėsi tik keletas pratybų. Migloti vasaros planai: vėl tos pačios karinio rengimo savaitės ir neaišku, ko iš jų tikėtis... Itin daug papildomų užsiėmimų akademijoje, kurie visiškai nesuderinti su Aviacijos instituto studijų programomis. Akivaizdžiai viršijamas kreditų skaičius".
Šiemet liepos 7 d. abiejų mokymo įstaigų vadovai pasirašė Jungtinių studijų programų vykdymo sutartį. Reik tikėtis, kad ji padės bendradarbiauti glaudžiau ir KOP kariūnų pečių nebeslėgs biurokratiniai rūpesčiai ir vadybos spragos, nes studijuoti dviejose mokyklose ir taip nelengva.
Pirmoji praktika - su pavėlavimu
Kad gero veiklos koordinavimo tarp LKA ir AGAI kartais pritrūksta, liudija ir šių metų aviacinė praktika - ji susidubliavo su karinėmis pratybomis. Kadangi būti dviejose vietose vienu metu neįmanoma, KOP kariūnai sėdėjo miškuose, kol jų kurso draugai jau skraidė - taigi profesinę praktiką teko pradėti savaite vėliau.
Pasak LKA Studijų skyriaus viršininko mjr. Andriaus Januškevičiaus, tokia situacija susiklostė dėl to, kad VGTU AGAI pakeitė praktikos datą ir apie tai LKA informavo tik prieš pat praktikos pradžią, kai karinės pratybos jau suplanuotos. AGAI direktoriaus pavaduotojas Darius Kazakevičiaus patikino, kad dėl to kariūnų praktika nenukentės ir jie skraidys visą numatytą valandų kiekį, tik skrydžių grafikas bus intensyvesnis. Norint išvengti panašių atvejų ateityje sutarta, kad apie visus pakeitimus abi šalys informuos viena kitą prieš 3 mėnesius.
Nors biurokratiniai nesklandumai ir erzina, jie toli gražu neužgožė pirmosios KOP kariūnų praktikos žavesio - Kyviškių aerodrome intensyviai skraidė mokomieji lėktuvai, o emocijos po skrydžių liejosi per kraštus.
Po dvejų metų laukimo: „Geriau nei žemėje!"
Pagal AGAI studijų programą numatyta, kad praktika prasideda po antrojo kurso, studentai lakūnai skraido su nedideliu dviviečiu lėktuvėliu „Cessna 152". Nors visi pirmųjų skrydžių labai laukia, bet yra rizikos momentas - o jeigu pabandžius nepatiks?
„Gyvenime prieš tai niekada nebuvau sėdėjusi lėktuve ir skridusi, net į kitas šalis specialiai neskraidžiau, kad per praktiką skrisčiau iš tikrųjų pirmą kartą. Tiek tėvai, tiek aš bijojome, kad gali nepatikti, nežinojau, kaip reaguos organizmas, bet pirmas skrydis buvo nuostabus - skraidino pats instruktorius, bet davė palaikyti vairą. Net nesitikėjau, kad man taip patiks. Lūkesčiai pasiteisino, skirsti labai gera, net geriau negu ant žemės", - pasakojo būsimoji karo lakūnė 2-ojo kurso KOP kariūnė Laura Gudelevičiūtė.
KOP 2-ojo kurso kariūno Vytauto Gedrimo šypsena šviečia iš tolo. „Pagaliau skraidome! Su jauduliu laukėme praktikos, buvo šiek tiek skaudu, kad sėdi miškuose, o kurso draugai jau skraido, skambina ir pasakoja, kad jau padarė tą ir aną, o mes vis dar laukiame... Kol kas atsiliekame nuo kolegų, reikia vytis, todėl skraidome nuo pat ryto", - pasakojo kariūnas, iš lėktuvo išlipęs itin geros nuotaikos, nes instruktorius jam pasakė, kad greitai leis skristi savarankiškai.
„Lakūnų praktika prasideda nuo 2-ojo kurso vasaros ir baigiasi 5-ajame kurse. Pirmoji praktika trunka mėnesį, per jį reikia skristi 45 valandas, per tiek laiko atsiskleidžia, ar studentas turi gebėjimų pilotuoti orlaivį, o būna, kad pabandęs supranta, jog pasirinko ne tą profesiją. Po pirmosios praktikos studentai jau gali savarankiškai skraidyti ir gauti piloto mėgėjo licenciją, - pasakojo AGAI Skrydžių praktikų bazės direktorius Kęstutis Šilkaitis. - Po 3-iojo kurso lakūnai skraido taip pat 45 valandas, tačiau didesniu lėktuvu - keturviečiu „Cessna 172", tuomet būna daugiau instrumentinių, o ne vizualių skrydžių, parenkami sudėtingesni maršrutai. Po 4-ojo kurso yra ir vizualių, ir skrydžių pagal prietaisus, studentai daug skraido treniruoklyje. 5-ajame kurse yra 4 valandos naktinių skrydžių ir 13 valandų su dvimotoriu lėktuvu „Piper Seneca". Iš viso praktiką sudaro 215 skrydžio valandų."
KOP kariūnų skraidymo ir skrydžių valdymo praktikos vyksta Kyviškių aerodrome, o aviacijos inžinieriai praktikuojasi KOP Aviacijos bazės depe. Žinoma, pirmoji praktika nepasieina be nuotykių ir daugybės naujų įspūdžių.
Lėktuvo kaip mašinos nepavairuosi
„Net negalvojau studijuoti pilotavimą, svarsčiau apie transporto inžineriją, bet kai patėvis lakūnas pasiūlė mokytis skraidyti, pagalvojau, kad būtų visai neblogai, o dar įdomiau - kartu studijuoti ir Karo akademijoje. Taigi viskas išėjo labai puikiai, karines ir aviacines studijas suderinu", - apie profesijos pasirinkimą pasakojo KOP kariūnas V. Gedrimas.
Būsimiesiems karo lakūnams tenka perprasti daugybę niuansų, kaip valdyti lėktuvą. „Pavyzdžiui, pirma reikia nuvairuoti lėktuvą iki kilimo tako. Norisi kaip mašinoje sukti vairą, bet lėktuvą taku reikia vairuoti pedalais, nes jei suksi vairą, jis pakels eleronus ir vers lėktuvą į šoną, gali net ant vieno rato pakibti. Todėl reikia priprasti valdyti - dirbi ir rankomis, ir kojomis. Skrendant vienu metu reikia daug visko atlikti: palaikyti radijo ryšį, galvoti, ką sako, atkartoti, žiūrėti į prietaisus, spaudyti mygtukus, rinktis aukštį, o leidžiantis svarbu švelniai nutūpti, kad nebūtų „ožio" (kad lėktuvas nepradėtų šokinėti ant tako)", - pirmaisiais skrydžių įspūdžiais dalijosi Vytautas.
Pasak lakūnų, sunkiausias momentas yra tūpimas. „Šiandien bandžiau pats, bet pusmetris liko ir tik tada išlyginau - per arti žemės buvau, gal ir švelniai nutūpiau, bet buvo rizikinga", - kalbėjo KOP lakūnas, nekantriai laukdamas savo eilės skristi ir šįkart viską atlikti be klaidų - kad instruktorius leistų skristi savarankiškai.
Sraigtasparnių gerbėja
Nors vienintelė KOP kariūnė Laura Gudelevičiūtė dar būdama moksleive svajojo apie architektūrą, dabar nebeturi jokių abejonių - ateityje nori būti karinio sraigtasparnio pilote: „Taip jau nutiko, kad architektūros stojamąjį egzaminą pamiršau, nes tuo metu buvau Aviacijos muziejuje. Nežinau, gal čia likimas, nes likus pusei metų iki stojamųjų visur į akis pradėjo kristi informacija apie aviaciją: įsijungi televizorių- lėktuvai, perjungi kanalą - vėl lėktuvai. Iš pradžių buvo nesvarbu, kokią aviaciją rinktis - civilinę ar karinę, bet dabar tiksliai žinau, kad civilinė visiškai netraukia, transporto lėktuvai - taip pat, man labai gražūs kariniai sraigtasparniai, norėčiau skraidyti jais".
Laura pripažįsta, kad pirmųjų skrydžių labai laukė ir kol kas nenusivylė nei vienu iš jų. „Galvojau, kad yra sunkiau, atrodo, kabinoje tiek daug mygtukų, nežinai, ką jie visi reiškia, bet kai instruktorius parodo, išaiškina, jau nėra taip sunku. Žinoma, valdyti lėktuvą nėra lengva, o aš dar tik mokausi, bet įsivaizdavau, kad bus sunkiau. Dabar svarbiausias momentas bus išskristi savarankiškai - be instruktoriaus šalia", - pasakojo būsima karinio sraigtasparnio lakūnė.
Ne visiškai „žali" - sklandytuvo ir parasparnio pilotai
Antrojo kurso KOP kariūnas Ernest Devenson sako, kad atstovauja tiems aviaciniams svajokliams, kurie vaikystėje nori tapti kosmonautais, o kai paaiškėja, kad tokios galimybės Lietuvoje nėra - bent jau lakūnais. Iki karo lakūno studijų jis jau buvo išbandęs skrydžius su parasparniais, tačiau šiam pomėgiui dėl intensyvių studijų nebeturi laiko. „Na, lėktuvas skrenda įdomiai, tik galėtų būti naujesnis. Ateityje karo aviacijoje būtų įdomu skraidyti su „Spartanu", - sakė Ernest.
Jo kurso kolega KOP kariūnas Paulius Masiulis irgi aviacijoje ne naujokas - jau buvo skraidęs „kalakutu" - taip aviatoriai vadina Broniaus Oškinio sukurtą mokomąjį sklandytuvą vaikams. „Būdamas paauglys lankiau aviacijos būrelį Radviliškyje, su mokomuoju sklandytuvu šiek tiek skraidėme. Kadangi domėjausi aviacija, norėjau tapti lakūnu, o Karo akademija, manau, suteikia vyriškumo, tvarkos, mokslas abiejose aukštosiose vienu metu yra įdomus", - pasakojo būsimasis lakūnas.
Pirmasis skrydis su „Cessna 152" Pauliui paliko keistą pojūtį: „Skraidėme neilgai, maždaug 20 min., jaučiau šiokį tokį blogumą, atrodė, kad skrandis sunkus pasidarė, tačiau dabar viskas gerai. „Šlifuojame" lėktuvo valdymą: pakilimą, skrydį, nusileidimus, dar visko ir neperkandau - reikia mokytis".
Kuomet vyksta praktika, oro eismas Kyviškių aerodrome gana intensyvus, o jam vadovauja skrydžių valdymo specialybės praktikantai, tarp kurių sutikome ir 3-iojo kurso KOP kariūnes.
Skrydžių valdymo bokšte
„Po antrojo kurso atlikome pažintinę praktiką Šiauliuose, bet ten tik stebėjome skrydžių vadovų darbą, paaiškino, parodė, ką jie veikia. O dabar jau davė į rankas raciją - ir vadovauk, kalbėk, ką matai, kas ką turi daryti. Kai nedaug lėktuvų, su eismu susitvarkome, o kai daug lėktuvų, pvz., vienas vieno prašo, kitas kito, prireikia ir instruktoriaus pagalbos. Kalbėti su lėktuvų pilotais reikia naudojant aviacinę abėcėlę ir specifinius terminus, tikrai dar ne viską išmokau. Tačiau man šis darbas labai aptinka, tikiuosi, kad skrydžių valdymas bus mano profesija visą gyvenimą", - praktikos įspūdžiais dalijosi 3-iojo kurso KOP kariūnė Oksana Slauta.
Kurso kolegė KOP kariūnė Jolita Andrijauskaitė pripažino, kad praktikos labai laukė, nes galų gale pabandė valdyti lėktuvus. Ji taip pat tvirtina, kad ši profesija labai atitinka jos būdą.
Taigi panašu, kad auga entuziastinga būsimų karo lakūnų ir skrydžių vadovų karta, po kelerių metų įsiliesianti į KOP gretas.
Ilona Skujaitė, žurnalo „Karys" korespondentė
Kęstučio Dijoko nuotr.
Straipsnis „Pagaliau - išsvajotieji skrydžiai" publikuotas žurnale „Karys", Nr. 8-9, 2011 m.
