Naujienos

Minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.) trumpam atgis Lietuvos laisvės kovų - 1863-ųjų metų sukilimo ir Lietuvos partizanų rezistencijos - epizodai.

Paberžėje planuojama surengti vieno iš svarbiausių 1863 metų sukilimo įvykių - kunigo Antano Mackevičiaus manifesto, pažadėjusio laisvę bet kurio luomo ir tikėjimo valstiečiams, paskelbimo, taip pat sukilimo dalyvių palaiminimo ir palydėjimo kovon - inscenizaciją.

„Kunigas Antanas Mackevičius iš Paberžės bažnyčios sakyklos pasakė labai uždegančią kalbą ir pakvietė valstiečius priešintis ir kovoti su mažesniais caro kariuomenės būriais. Kalba buvo tokia stipri, kad vyrai ėjo apsiginklavę kirviais ir ištiesintais dalgiais. Nuo to Paberžėje ir prasidėjo visi sukilimo ginkluoti susirėmimai", - pasakojo Vytauto Didžiojo Lietuvos karo muziejaus istorikas Algimantas Daugirdas.

Istorinį įvykį ir jo dalyvius - sukilusius valstiečius ir sukilimą malšinusios caro armijos karius - atkurs istorinių klubų „Kauno pavieto laisvieji šauliai", draugijos „Insurekcia" (Lenkija), „Kampinos" (Lenkija), „Minsko pėstininkų regimentas" (Baltarusija), „LDK didžiosios buožės 1-as pėstininkų regimentas" (Ukmergė) atstovai, vilkėsiantys rekonstruota to meto apranga, apginkluoti veikiančiomis atitinkamo laikmečio ginklų kopijomis. Upelio vingiuotame slėnyje bus įkurta įtvirtinta sukilėlių miško stovykla.

Šventės proga Paberžėje taip pat bus atidengtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu, skirtas 1863-ųjų metų sukilimo 150-osioms metinėms.

Kariuomenės ir visuomenės dienos proga Paberžėje vyks Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos pasirodymai. Panevėžyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai surengs karinės technikos ir ginkluotės parodą, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas pristatys 105 mm haubicos, taip pat priešakinių stebėtojų įrangos ekspoziciją.

Minėjimas Paberžėje yra vienas iš Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną renginių. Šios dienos pagrindinis renginys - Kariuomenės ir visuomenės šventė - šiais metais vyks Klaipėdoje gegužės 18 d.

Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena mena tarpukario Lietuvoje gyvavusią Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventę, kuri buvo rengiama trečiąjį gegužės savaitgalį. Atkūrus nepriklausomybę, ši šventė atgaivinta 1993 metais Vilniuje, o nuo 2009 metų švenčiama vis kitame Lietuvos mieste. Pernai šventė vyko Šiauliuose.

Buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje (Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) 1863 metais sukilę įvairūs visuomenės luomai nevienodai įsivaizdavo ką ir kaip nori pasiekti, bet pagrindinis sukilimo tikslas buvo - atkurti per 1772, 1793 ir 1795 metų padalijimus sunaikintą Abiejų Tautų Respubliką. Lenkijoje sukilimas prasidėjo 1863 metų sausį, o Lietuvoje - 1863 metų vasarį. Lietuvoje sukilėliams vadovavo karininkai, bajorai ir keli kunigai. Garsiausi vadai sukilėlių vadai buvo Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas ir Antanas Mackevičius. Carinės Rusijos kariuomenė sukilimą galutinai numalšino 1864 metais. Sukilimo malšinimui vadovavo Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, dėl savo žiaurumo pramintas Koriku.

Nuotr. aut. - Michal Adam Wolodko

Dail. Zigmo Petravičiaus paveikslas „Kunigas A. Mackevičius laimina sukilėlius ir šventina jų vėliavas“