Naujienos

Oficialaus vizito į Norvegiją išvykęs, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susitiko su šios valstybės kariuomenės vadu generolu Eiriku Kristoffersenu. Susitikime aptartas dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprinimas, geopolitiniai pokyčiai ir saugumo situacija rytiniame Aljanso flange, paramos Ukrainai klausimai.

Vizito metu Kariuomenės vadas Andøya poligone stebėjo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS kovinio šaudymo pratybas, kuriose buvo naudojamas naujos kartos paleidėjas „High Mobility Launcher“ (HML) ir atliekamas naujo ginklo mobilumo bei greito parengimo kovai galimybių vertinimas. Gegužės mėnesį, pasibaigus generolo leitenanto Valdemaro Rupšio vizitui šiame poligone, įvyks kovinio šaudymo pratybos, kuriose dalyvaus Lietuvos karinių oro pajėgų kariai. Šiose kovinio šaudymo su NASAMS sistemomis pratybose Lietuvos kariai dalyvaus ir kitąmet.

NASAMS sistemų perdavimas Lietuvai, įsisavinimas ir integravimas į mūsų šalies gynybinius pajėgumus yra vienas iš trijų pagrindinių pastarojo meto Lietuvos kariuomenės modernizavimo projektų, vykdomas bendradarbiaujant kartu su Norvegija. Prieš dvejus metus Lietuvai perdavusi NASAMS sistemas, Norvegija šiuo metu aktyviai prisideda ir ruošiant bei apmokant Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono specialistus.

Lietuvos kariuomenės vado teigimu, Norvegija yra patikima Lietuvos sąjungininkė, su kuria mus sieja ilgalaikis sėkmingas dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas bei realus iškilusių grėsmių suvokimas. Lietuva labai vertina Norvegijos indėlį užtikrinant regiono saugumą ir apginamumą. Norvegija operatyviai sureagavo į Rusijos karą prieš Ukrainą ir pasikeitusią saugumo situaciją rytiniame Aljanso flange bei padidino savo karių skaičių NATO priešakinių pajėgų batalione, atsiųsdama papildomą mechanizuotų pėstininkų būrį su karine technika ir pratęsdama savo pajėgų rotaciją Lietuvoje.

„Lietuvos bendradarbiavimas su Norvegija prasidėjo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva visuomet jautė didžiulę Norvegijos paramą, ypač dabartiniu metu. Norvegijos karių buvimas Lietuvos teritorijoje ir jų įsipareigojimas mūsų saugumui yra ypatingai svarbus, nes mes turime ne tik stiprų, aukštos kovinės parengties sąjungininką, bet ir tikrą draugą. Kartu mes esame stiprūs“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Aptariant geopolitinę situaciją ir regiono saugumo iššūkius, Lietuvos kariuomenės vadas pabrėžė, jog visiems aišku, kad jeigu kažkas nuspręstų užimti mūsų teritoriją, mes ginsimės kartu su savo sąjungininkais. Lietuva pasitiki Norvegija ir kitais sąjungininkai bei didžiuojasi priklausydama NATO šeimai.

Nuo pat dislokavimo Lietuvoje pradžios 2017 m. Norvegijos kariai kartu su sunkiąja karine technika nuolatos rotuojasi priešakinių NATO pajėgų bataliono sudėtyje. Šios valstybės Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai ne kartą vykdė Baltijos oro policijos misiją ir saugojo Lietuvos, Latvijos bei Estijos oro erdvę.

Intensyvus dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, glaudūs ryšiai sieja Lietuvos ir Norvegijos karines jūrų ir oro pajėgas. Iš Norvegijos Lietuva įsigijo karinius patrulinius laivus. Šios valstybės pastangomis sustiprinta Lietuvos oro gynyba, dar 2004 m. perduodant oro gynybos sistemas RBS-70 ir radarus, kurie naudojami iki šiol.

Tarpusavyje bendradarbiauja abiejų šalių specialiųjų operacijų pajėgos. Šių pajėgų kariai dalyvauja bendrose tarptautinėse pratybose Lietuvoje, Norvegijoje bei kitose šalyse – „Liepsnojantis kalavijas“ (angl. „Flaming Sword“), „Šaltas atsakas“ (angl. „Cold Response“), „Tundra“, „Trišakio jungtis“ (angl. „Trident Junction“) bei krovinių desantavimo pratybose. Vykdomas oro atakų vadovų (JTAC) rengimas.

Norvegijos ginkluotųjų pajėgų nuotraukos ir video:

https://drive.google.com/file/d/1xOS7EUNqNkULz6bxRq4UAJX3x0iqDjDU/view