Lt En
logo
lt
en

Naujienos

NATO rytinio flango saugumo iššūkiai – šiuolaikinio sausumos karo diskusijų centre

NATO rytinio flango saugumo iššūkiai – šiuolaikinio sausumos karo diskusijų centre

Kaip išlikti mūšio lauke, kuriame priešininkas gali aptikti pajėgas per kelias minutes? Kaip sutrumpinti kelią nuo grėsmės nustatymo iki sprendimo ir smūgio? Ir kaip užtikrinti, kad skirtingų valstybių pajėgos veiktų kaip viena sistema? Šie klausimai lapkričio 17–18 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Land Warfare Europe 2026“ buvo nagrinėjami ne tik kaip ateities karo scenarijai – jie tiesiogiai susiję su Lietuvos ir viso NATO rytinio flango gynybos pasirengimu.

Konferenciją organizavo „Defence iQ“, bendradarbiaudama su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgomis. Vilniuje susirinkę NATO karinių struktūrų, sąjungininkų kariuomenių, gynybos institucijų ir pramonės atstovai aptarė šiuolaikinio sausumos karo pokyčius: mūšio lauko skaidrumą, išgyvenamumą, netiesioginę ugnį, bepiločių sistemų ir dirbtinio intelekto panaudojimą, manevrą, logistiką bei sąveiką.

Lietuvos geografinė padėtis ir saugumo aplinka lemia, kad šios temos turi tiesioginę praktinę reikšmę mūsų gynybos planavimui. Šiuolaikinės žvalgybos ir bepiločių sistemų galimybės mažina galimybes likti nepastebėtiems, todėl pajėgų išgyvenamumas tampa viena svarbiausių kovinio pajėgumo sąlygų. Konferencijoje pabrėžta, kad pajėgų išgyvenamumą lemia ne tik turimos apsaugos priemonės, bet ir gebėjimas maskuotis, klaidinti priešininką, nuolat keisti pozicijas, veikti išsklaidytai ir išsaugoti kovinį pajėgumą net po pirmojo smūgio.

Ne mažiau svarbu, kaip greitai kariuomenės geba pritaikyti technologijas realiems poreikiams. Ukrainos patirtis parodė, kad mūšio lauke išryškėjusios problemos negali laukti ilgų įsigijimo ir sprendimų derinimo procedūrų. Technologijų vertę lemia ne tik jų kaina ar techninės savybės, bet ir tai, kokį poveikį jos leidžia pasiekti vykdant konkrečią užduotį. Kaip pabrėžė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius, „inovacija, kuri nepasiekia kario, nėra pajėgumas. Tai tik pažadas“.

Diskusijose taip pat išryškėjo, kad technologinis pranašumas neįmanomas be sąveikos. Dirbtinis intelektas, jutikliai ir bepiločiai orlaiviai turi būti integruoti į bendrą informacinę sistemą, o skirtingų valstybių pajėgos – gebėti keistis duomenimis, koordinuoti veiksmus ir laiku priimti sprendimus. Lietuvai tai ypač svarbu planuojant bendrą gynybą su NATO sąjungininkais, užtikrinant pastiprinimo judėjimą ir koordinuotą pajėgų panaudojimą regione.

Konferencijoje aptarti ir mažiau matomi, tačiau ne mažiau svarbūs šiuolaikinio karo aspektai – hibridinės grėsmės, visuomenės atsparumas bei kariuomenės bendradarbiavimas su valstybės institucijomis ir privačiuoju sektoriumi. Galiausiai diskusijose iškeltas esminis klausimas – ar esame pasirengę ne tik užkirsti kelią galimai agresijai, bet ir veiksmingai gintis, jei ji prasidėtų?

„Mūšio lauko realijos nelauks, kol mūsų procedūros prie jų prisitaikys. Neturėtume delsti ir mes“, – konferencijos pabaigoje sakė brigados generolas N. Stankevičius.

SP informacija

Gr. Andriaus Jankausko nuotraukos